LIFESTYLE
Kodėl taip lengvai susigundome pirkiniais, kurių kartais net nereikia?
Naujas telefonas, nors senojo keisti dar nereikia, dar viena pora batų ar socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi kosmetikos priemonė. Tikriausiai ne kartą susigundei pirkiniu, kurio visai neplanavai. Tam kartais pakanka draugų rekomendacijų, kolegų pagyrų ar internete perskaitytų atsiliepimų. Ilgainiui pradedi svarstyti, ar nevertėtų įsigyti daikto, apie kurį anksčiau nė negalvojai.
Tokį elgesį gali paskatinti FOMO (angl. Fear of Missing Out) – baimė ką nors praleisti ar likti nuošalyje. Ji gali paveikti ir mūsų apsipirkimo įpročius. Kartais noras turėti tai, kuo jau džiaugiasi kiti, tampa svarbesnis už tai, ar daikto iš tiesų reikia.
Kodėl taip norisi turėti tai, ką turi kiti?
Noras pritapti prie aplinkinių žmonėms būdingas nuo seno. Kadaise priklausymas bendruomenei buvo svarbus ne tik dėl bendravimo, bet ir dėl saugumo. Gyvendami grupėmis žmonės galėjo dalintis maistu, padėti vieni kitiems ir lengviau įveikti kasdienius sunkumus. Likus be bendruomenės paramos, išgyventi buvo gerokai sunkiau.
Šiandien priklausymas grupei daugeliui nebėra išgyvenimo klausimas, tačiau noras pritapti prie kitų niekur nedingo. Jis turi įtakos ir mūsų apsipirkimo įpročiams. Kartais daiktus renkamės ne vien dėl to, kad jų reikia, bet ir todėl, kad juos jau turi aplinkiniai.
Šį norą dar labiau sustiprina socialiniai tinklai. Kasdien matome, ką perka draugai, kokius produktus rekomenduoja nuomonės formuotojai ir kokiomis naujovėmis džiaugiasi kiti žmonės. Apie tą pačią prekę vis primena nauji įrašai, nuotraukos ir atsiliepimai. Ilgainiui gali susidaryti įspūdis, kad ją jau išbandė kone visi, todėl ir patiems kyla noras ją įsigyti.
Populiarumas kartais tampa ir savotišku kokybės įrodymu. Jei tam tikrą produktą renkasi daugybė žmonių, esame linkę manyti, kad jis vertas dėmesio. Tačiau kitų pamėgta prekė nebūtinai pateisins mūsų lūkesčius ar atitiks asmeninius poreikius.
Ar tikrai reikia visko, kas populiaru?
Prisimink, ką pirkai per pastaruosius kelis mėnesius. Galbūt įsigijai įrenginį, kurį jau turi daugelis tavo draugų? Išbandei sporto programėlę, apie kurią vis kalba kolegos? O gal susigundei drabužiu, kurio anksčiau nė neketinai pirkti, tačiau pastebėjai jį dėvint kelis nuomonės formuotojus?
Vien tai, kad pirkti paskatino aplinkiniai, dar nereiškia, kad sprendimas buvo skubotas. Kartais norimą daiktą planuojame įsigyti kelias savaites ar net mėnesius – lyginame kainas, skaitome atsiliepimus ir laukiame geresnio pasiūlymo. Tačiau net ir ilgai svarstytas pirkinys nebūtinai yra reikalingas. Juk pats noras jį turėti galėjo kilti tik pamačius, kad tokį daiktą jau įsigijo kiti.
Svarbu ne tik tai, kiek laiko svarstome prieš pirkdami, bet ir kodėl kilo noras pirkti. Vienu atveju ieškome to, ko mums reikia, kitu – bandome rasti priežasčių įsigyti daiktą, kurio iki tol visai nepasigedome.
Kartais pakanka kelias dienas palaukti, kad noras pirkti praeitų. Tačiau jei jį skatina siekis neatsilikti nuo kitų, toks būdas ne visada padeda. Susidomėjimas gali išlikti gerokai ilgiau ir atslūgti tik tuomet, kai prekė nebėra tokia populiari.
Draugų įtaka vaikų norams
Noras turėti tai, ką turi kiti, būdingas ir vaikams. Jiems atsispirti draugų įtakai gali būti dar sunkiau, nes gebėjimas valdyti savo norus ir apgalvoti sprendimus dar tik formuojasi.
Vaikams tam tikri daiktai gali reikšti gerokai daugiau nei vien pramogą. Naujas žaislas, kompiuterinis žaidimas ar madingas drabužis gali tapti svarbia bendravimo su draugais dalimi. Kai tokius daiktus turi kone visi klasėje, jų neturintis vaikas gali jaustis išsiskiriantis iš kitų, o kartais net sulaukti patyčių.
Todėl jei vaikas atkakliai prašo nupirkti naują žaislą ar drabužį, tai nebūtinai tėra užgaida. Galbūt jam svarbesnis ne pats daiktas, o noras pritapti prie draugų, dalyvauti bendrose veiklose ir nesijausti vieninteliu, kuris jo neturi.
Vaikų pomėgiai gali keistis itin greitai. Socialiniai tinklai ir internetiniai žaidimai šią kaitą dar labiau skatina. Žaislas, kurio dar prieš mėnesį norėjo kone visi, šiandien jau gali nieko nebedominti. Jo vietą užima kitas, apie kurį kalba draugai ir kurį norisi kuo greičiau išbandyti.
Tėvams tokiose situacijose tenka nelengva užduotis. Nesinori, kad vaikas jaustųsi išsiskiriantis iš draugų, tačiau nuolat perkant tai, kas tuo metu populiaru, išlaidos gali gerokai išaugti. Ypač kai vieną geidžiamą daiktą netrukus pakeičia kitas.
Tačiau vien draudimais noro turėti tai, ką turi draugai, nepanaikinsi. Verčiau pasikalbėk su vaiku ir pabandyk išsiaiškinti, kodėl tas daiktas jam toks svarbus. Ar jis iš tiesų patinka ir bus naudojamas? O gal labiausiai norisi jo todėl, kad jį jau turi draugai?
Trys klausimai, kuriuos verta sau užduoti
Ne kiekvienas populiarus daiktas yra nereikalingas pirkinys. Kartais norisi išbandyti ką nors naujo vien iš smalsumo, o draugų rekomendacijos gali padėti atrasti iš tiesų naudingų dalykų. Svarbiausia suprasti, ar daikto nori pats, ar susidomėjai juo tik todėl, kad jį jau turi kiti.
Prieš įsigydamas naują daiktą, ypač jei jo anksčiau neplanavai pirkti, užduok sau tris klausimus:
- Ar norėčiau šio daikto, jei nematyčiau jo pas kitus?
- Ar šis pirkinys man iš tiesų reikalingas, ar tiesiog susigundžiau tuo, apie ką visi kalba?
- Ar šio daikto norėsiu ir po kelių mėnesių, kai jis nebebus toks populiarus?
Šiuos klausimus verta aptarti ir su vaikais. Jie padeda geriau suprasti savo norus, atskirti trumpalaikį susižavėjimą nuo tikrojo poreikio ir neskubėti apsispręsti.
Vienas iš požymių, kad pirkti skatina FOMO – jausmas, kad norimą daiktą būtina įsigyti kuo greičiau, antraip gali praleisti svarbią progą. Tokiu atveju verta pagalvoti, ar pirkinio iš tiesų nori, ar tiesiog nesinori būti vieninteliu, kuris jo dar neturi.
Aplinkinių įtaką gali išduoti ir tai, kiek ilgai džiaugiesi įsigytu daiktu. Jei susidomėjimas juo išblėsta vos tik aplinkiniai nustoja apie jį kalbėti, gali būti, kad labiau viliojo ne pats pirkinys, o jo populiarumas.
Žinoma, ne kiekvienas pirkinys turi būti praktiškas ar būtinas. Kartais pakanka to, kad daiktas patinka, teikia džiaugsmo ir gali sau leisti jį įsigyti. Svarbiausia, kad sprendimą priimtum pats, o ne jausdamas spaudimą neatsilikti nuo kitų.
Verta nepamiršti ir savo finansinių tikslų. Nuolat perkant tai, kas tuo metu populiaru, net ir nedideliems pirkiniams ilgainiui galima išleisti daugiau, nei planavai. Kuo daugiau pinigų išleidžiame trumpalaikiams norams, tuo mažiau jų lieka santaupoms ar kitiems svarbiems tikslams.
LIFESTYLE
Panašūs straipsniai
Kodėl svarbu reguliariai atnaujinti telefoną ir jo...
Kas yra duomenų nutekėjimas?