Kas yra duomenų nutekėjimas?

Duomenų nutekėjimas reiškia, kad asmens, mokėjimo kortelių, interneto banko ar kiti duomenys patenka į sukčių rankas. Tai gali nutikti, jei informaciją įvedate netikroje svetainėje, atskleidžiate ją sukčiams telefono pokalbio metu, atidarote apgaulingą mokėjimo nuorodą, suteikiate nuotolinę prieigą prie savo įrenginio arba perduodate autentifikavimo duomenis kitam asmeniui.

Duomenų nutekėjimas reiškia, kad asmens, mokėjimo kortelių, interneto banko ar kiti duomenys patenka į sukčių rankas. Tai gali nutikti, jei informaciją įvedate netikroje svetainėje, atskleidžiate ją sukčiams telefono pokalbio metu, atidarote apgaulingą mokėjimo nuorodą, suteikiate nuotolinę prieigą prie savo įrenginio arba perduodate autentifikavimo duomenis kitam asmeniui. 

Duomenys taip pat gali nutekėti įsilaužus į įmonių ar organizacijų sistemas. Tokiais atvejais nusikaltėliai naudojasi programinės įrangos pažeidžiamumais, pavogtais prisijungimo duomenimis ar kitais kibernetinių atakų metodais ir neteisėtai gauna prieigą prie duomenų bazių. Dėl to jie gali pasiekti didelį kiekį informacijos, pavyzdžiui, klientų vardus ir pavardes, asmens kodus, kontaktinius duomenis, adresus, informaciją apie transporto priemones, naudotojų paskyrų duomenis ar kitą sistemoje saugomą informaciją.  

Vėliau šie duomenys gali būti naudojami tapatybės vagystėms, tikslinėms sukčiavimo schemoms arba parduodami kitiems nusikaltėliams. 

Rizika priklauso nuo to, kokie duomenys nutekėjo 

Didelė finansinė rizika: duomenys, leidžiantys tiesiogiai pasiekti lėšas arba patvirtinti operacijas

1. Interneto banko prisijungimo duomenys 

Jei sukčiai gauna interneto banko prisijungimo duomenis ar kitą prieigos informaciją, jie gali bandyti prisijungti prie paskyros, aktyvuoti naujas tapatybės patvirtinimo priemones, atlikti mokėjimus arba užsakyti finansines paslaugas kliento vardu. Pinigų praradimo rizika yra labai didelė. 

2. PIN kodai arba autentifikavimo kodai

PIN kodai, „Smart-ID“, „MobileSCAN“ ir kiti autentifikavimo kodai skirti tik Jūsų veiksmams patvirtinti. Jei šie duomenys patenka į sukčių rankas arba jais patvirtinamos sukčių inicijuotos operacijos, jie gali gauti prieigą prie Jūsų paskyros arba patvirtinti mokėjimus. Todėl tokios informacijos atskleidimas gali labai greitai sukelti didelių finansinių nuostolių. 

3. Mokėjimo kortelės duomenys

Kortelės numeris, galiojimo data, saugumo kodas (CVV/CVC) ir kita autentifikavimo informacija gali būti naudojami atsiskaitymams internetu, kortelės pridėjimui prie skaitmeninių piniginių ar kitiems mokėjimams. Jei nutekėjo visi kortelės duomenys, neteisėtų operacijų rizika yra labai didelė. 

Ką daryti? 

  • Nedelsdami susisiekite su banku. 
  • Užblokuokite kortelę, prisijungimo duomenis arba tapatybės patvirtinimo priemonę, kuri galėjo būti paveikta nutekėjimo. 
  • Nepatvirtinkite jokių užklausų, kurių kilmė ar tikslas nėra visiškai aiškūs. 
  • Patikrinkite sąskaitos ir kortelių operacijų istoriją. 
  • Informuokite banką apie bet kokį neatpažintą mokėjimą ar įtartiną veiklą. 
  • Ateityje naudokitės tik oficialiais banko komunikacijos kanalais. 


Vidutinė finansinė rizika: duomenys, kurie gali būti panaudoti tapatybės vagystei ir įtikinamesniems sukčiavimo bandymams 

1. Asmens duomenys 

Asmens kodas, gimimo data, vardas, pavardė ar kontaktinė informacija gali būti naudojami apsimesti Jumis, teikti apgaulingas paraiškas arba rengiant įtikinamesnius sukčiavimo bandymus. Nors tiesioginė rizika Jūsų pinigams dažniausiai yra mažesnė, tapatybės vagystės rizika reikšmingai išauga. 

2. Dokumentų kopijos ir duomenys

Paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo kopijos sukčiams yra ypač vertingos, nes gali būti naudojamos tapatybės vagystėms arba bandymams sudaryti sutartis kito asmens vardu. Finansinių nuostolių rizika šiuo atveju yra didesnė nei vien tik nutekėjus asmens duomenims, nes dokumentai dažnai naudojami tapatybei patvirtinti. 

3. El. pašto adresas ir slaptažodis

Jei nutekėjo el. pašto adresas kartu su slaptažodžiu, sukčiai gali bandyti prisijungti prie el. pašto paskyros ir kitų paslaugų, kuriose naudojamas tas pats slaptažodis. Prieiga prie el. pašto gali leisti atkurti slaptažodžius kitose paskyrose, įskaitant finansines paslaugas. Pinigų praradimo rizika gerokai padidėja, ypač jei tas pats slaptažodis naudojamas keliose svetainėse. 

Ką daryti?

  • Nedelsdami pakeiskite slaptažodžius ir kiekvienai paskyrai naudokite skirtingą slaptažodį. 
  • Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą. 
  • Stebėkite pranešimus apie naujas sutartis, paslaugas ar kitą veiklą, kuri gali rodyti Jūsų tapatybės panaudojimą. 
  • Patikrinkite paskyros saugumo nustatymus, prisijungimų istoriją ir susietus įrenginius. 
  • Kilus įtarimų dėl galimos prieigos prie finansinės informacijos, susisiekite su banku.


Maža finansinė rizika: duomenys, kurie patys savaime dažniausiai nesuteikia prieigos prie pinigų 

1. Telefono numeris arba el. pašto adresas

Sukčiai gali naudoti šią informaciją įtikinamesniems sukčiavimo laiškams siųsti, vykdyti tikslinius skambučius ar siekti išvilioti papildomus duomenis. Tokio pobūdžio duomenų nutekėjimas savaime dažniausiai nesuteikia prieigos prie paskyrų ar lėšų, tačiau gali tapti pirmuoju žingsniu tolimesnėje sukčiavimo schemoje. 

2. Gyvenamosios vietos adresas

Gyvenamosios vietos adresas gali būti naudojamas tapatybės vagystėms, suklastotų dokumentų rengimui ar apgaulingų laiškų ir siuntų siuntimui. Tiesioginė finansinių nuostolių rizika paprastai yra maža, tačiau ši informacija gali padėti sukčiams sukurti patikimumo įspūdį ir išvilioti kitus duomenis. 

3. Bet kokia kita asmeninė informacija

Sukčiams gali būti naudinga ir kita informacija, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo susijusi su pinigais, pavyzdžiui, socialinių tinklų turinys, darbo vieta, šeimos nariai, pomėgiai ar informacija apie naudojamas paslaugas. Tokie duomenys padeda parengti labai įtikinamus ir tikslinius sukčiavimo bandymus tiek prieš patį asmenį, tiek prieš jo artimuosius, draugus ar kolegas. Finansinių nuostolių rizika dažniausiai kyla netiesiogiai, kai sukčiai įgyja pasitikėjimą ir išvilioja papildomą informaciją. 

Ką daryti? 

  • Išlikite budrūs ir kritiškai vertinkite netikėtus skambučius, el. laiškus ir SMS žinutes. 
  • Neatidarykite įtartinų nuorodų ir neteikite papildomos informacijos nepatikrintiems asmenims. 
  • Patikrinkite informacijos šaltinį, jei gaunate skubų prašymą atlikti mokėjimą ar patvirtinti veiksmą. 
  • Apribokite viešai prieinamos asmeninės informacijos kiekį socialiniuose tinkluose.