Ekonominė apžvalga 2026 m. liepa

Baltijos šalių ekonomika: geresnės augimo ir mažesnės infliacijos prognozės

LIETUVA

Apdirbamoji gamyba

Lietuvos ekonomikos ciklas ir toliau įsibėgėja, nepaisant su karu Irane susijusių rizikų. Pramonė pratęsė augimą 2026 m. pavasarį, o bendra apdirbamosios gamybos produkcija pasiekė istorines aukštumas. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rodo, kad bendra pramonės produkcija gegužę per metus padidėjo 5,1 %, o nuo metų pradžios – 3,7 %; apdirbamoji gamyba ūgtelėjo 5,8 % per metus. Pramonės augimas buvo platus, tačiau jį lėmė didesnės pridėtinės vertės, į eksportą orientuoti segmentai: kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai (+18,6 % per metus), guminiai ir plastikiniai gaminiai (+17,6 %), mašinų remontas ir įrengimas (+18,1 %), baldai ir medienos gaminiai (abu po +6,6 %) bei maisto produktų gamyba (+4,1 %). Galima atsargiai teigti, kad išaugusios gynybos išlaidos Lietuvoje ir visoje ES pradeda daryti matomą poveikį Lietuvos apdirbamajai gamybai, nes kompiuterių, elektronikos, optikos ir mašinų segmentai yra tiesioginiai gynybos išlaidų naudos gavėjai.

Kita vertus, duomenys aiškiai rodo, kad mažesnės pridėtinės vertės sektoriai, paprastai priklausantys nuo pigesnės darbo jėgos, sunkiai verčiasi: tekstilės (-4,6 % per metus) ir odos (-8,0 % per metus) gamybos rezultatai vangūs. Nuo karo Irane pradžios vasarį pramonės produkcija išaugo 2,9 %, daugiausia augo nemetalo mineralinių produktų gamyba (+29,3 %), guminiai ir plastikiniai gaminiai (+11,6 %), automobilių dalys (+9,1 %) ir chemijos produktai (+5,7 %). Cemento (nemetalo mineralinių produktų) segmento augimas atspindi tebesitęsiantį spartų nekilnojamojo turto ir statybų sektorių augimą.

Mažmeninė prekyba

Mažmeninės prekybos sektorius lieka svarbia ekonomikos varomąja jėga. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rodo, kad mažmeninė prekyba (be automobilių, palyginamosiomis kainomis) gegužę per metus išaugo 7,5 %, o nuo metų pradžios – 6,9 %, ir yra 3,7 % didesnė nei vasarį (prieš karą Irane). Augimui vadovavo ne maisto prekių segmentai (+14,1 %), ryškiausiai augo internetinė prekyba (+26,0 %), taip pat stiprūs buitinės įrangos ir elektronikos (+14,3 %) bei vaistinių (+10,3 %) pardavimai; maisto prekių augimas nuosaikesnis (+2,1 %), o degalų – beveik nepakito (+1,2 %). Mažmeninę prekybą palaiko tiek fundamentalūs veiksniai (tolesnis atlyginimų augimas, įtempta darbo rinka), tiek pensijų reforma. Naujausi duomenys rodo, kad 40 %, arba 550 tūkst. žmonių, pasitraukė iš antrosios pakopos pensijų sistemos; iš viso šie žmonės gavo 2,8 mlrd. eurų, t.y. 3 % Lietuvos BVP. Apie 70 % šio kapitalo laikoma banko sąskaitose, 16 % gauto kapitalo buvo atsiimta (greičiausiai vartojimui), 6 % panaudota esamiems paskolų ir lizingo įsipareigojimams dengti. Šie skaičiai gerai dera su naujausia Lietuvos mažmeninės prekybos dinamika, nes pensijų reforma turėjo tiesioginį poveikį internetinės prekybos bei elektronikos ir baldų augimui.

Ekonominės nuotaikos

Išankstiniai ekonomikos rodikliai rodo, kad didžiausio neigiamo karo Irane poveikio Lietuvos verslo ciklui laikotarpis galbūt jau baigėsi. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Europos Komisijos surinktais duomenimis, rodo, kad Lietuvos ekonominių vertinimų indikatorius (ESI) – geras išankstinis ekonomikos ciklo rodiklis – nuo 103,3 vasarį (prieš karą Irane) nusmuko iki 101,3 dugno kovą, kai smogė karas Irane, gegužę atsigavo iki 103 punktų. Birželį Lietuvos ESI indeksas kiek atslūgo, tačiau nereikšmingai. ESI atsigavimą lėmė paslaugų sektorius, kuriame fiksuojamas ryškiausias atsigavimas. Lietuvos paslaugų sektoriaus pasitikėjimas krito nuo +6,0 vasarį iki -1,0 kovą, o paskui visiškai V formos trajektorija atsigavo iki +10,2 gegužę ir birželį. Paslaugų įmonės vis optimistiškiau vertina esamą verslo padėtį ir paklausos lūkesčius. Atsigavo ir statybų sektoriaus nuotaikos: pasitikėjimas pasiekė dugną gegužę (-8,2) ir birželį atsigavo iki -5,4, viršydamas vasario lygį, nes pagerėjo pastarojo meto aktyvumo vertinimas. Vartotojų pasitikėjimas iš dalies atsigavo – nuo balandžio dugno -3,1 iki -1,5 birželį; tai lėmė ryškus požiūrio į bendrą ekonominę padėtį pagerėjimas (per pastaruosius 12 mėn. nuo -23,9 balandį iki -14,0; ateinančių 12 mėn. nuo -22,8 iki -15,5) ir slūgstančios nedarbo baimės (piką pasiekusios balandį ties 24,8, sumažėjo iki 20,6), nors jis vis dar 2,2 punkto žemiau vasario lygio. Apskritai išankstiniai rodikliai rodo, kad, bent kol kas, didžiausias neigiamas karo Irane poveikis Lietuvos verslo ciklui yra jau praeityje, o ekonomikos ciklas atsigauna po pradinio karo Irane šoko.

Makroekonominė prognozė

Išliekame optimistiški dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų. Prognozuojame, kad 2026 m. BVP augimas sieks 2,9 %, iš kurių 0,8 proc. p. sukurs pensijų reforma. Palyginti su ankstesne prognozės iteracija (2026 m. balandis), Lietuvos 2026 m. BVP augimo prognozę pagerinome 0,3 proc. p., nes didžiausias karo Irane poveikis ekonomikai ir infliacijai jau praėjo. Lietuvos infliacijos prognozę sumažinome iki 5,8 % (-0,2 proc. p., palyginti su 2026 m. balandžiu), tačiau tikimės, kad bendra infliacija išliks palyginti aukšta dėl didesnio minimalaus atlyginimo ir minėtos pensijų reformos. Prognozuojame, kad 2026 m. atlyginimai augs 7,5 % (+0,2 proc. p., palyginti su balandžio prognozėmis), o nedarbas sudarys 6,8 % (-0,1 proc. p., palyginti su balandžio prognozėmis).

LATVIJA

Apdirbamoji gamyba

Latvijos ekonomikos ciklas ir toliau gerėja, tačiau augimas labiau nukreiptas į apdirbamosios gamybos sektorių ir mažiau – į vidaus paklausą. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Latvijos statistikos departamento surinktais duomenimis, rodo, kad Latvijos apdirbamosios gamybos aktyvumas stiprėja. Vertinant trijų mėnesių slankųjį vidurkį, produkcija gegužę per metus išaugo 5,9 %, o nuo metų pradžios – 3,7 %, ir yra 3,8 % didesnė nei vasarį. Augimui vadovavo metalo gaminiai (+22,7 % per metus), tekstilė (+42,3 %, nuo žemos bazės) ir apranga (+21,0 %), kompiuteriai ir elektronika (+18,8 %), guma ir plastikas (+18,7 %), chemijos produktai (+17,2 %), baldai (+11,8 %) bei maistas (+6,7 %). Silpnumas telkėsi gėrimų (-31,1 %), mašinų remonto (-19,9 %), odos (-17,9 %) ir kasybos (-9,7 %) segmentuose. Atrodo, kad pakilimą lemia gynybos išlaidos ES ir tai, kad, nepaisant karo Irane, bendras ekonominis aktyvumas ES reikšmingai nesumažėjo, t. y. iš esmės nesulėtėjo.

Mažmeninė prekyba

Mažmeninės prekybos augimas buvo nuosaikesnis ir šiek tiek prarado pagreitį. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Latvijos statistikos departamento surinktais duomenimis, rodo, kad 2026 m. gegužę bendra mažmeninė prekyba (be automobilių) per metus išaugo 3,6 %, o nuo metų pradžios – 4,4 %, tačiau mažmeninės prekybos apimtys lieka 0,8 proc. mažesnės nei prieš pat karą Irane. Sparčiausiai augo buitinė įranga (+7,1 %), IRT įranga (+6,3 %) ir internetinė bei paštu užsakoma prekyba (+5,4 %); atsiliko specializuota maisto prekyba (-0,6 %) ir ypač knygos bei spauda (-16,4 %). Susilpnėjimas po vasario dera su prastesnėmis vartotojų nuotaikomis.

Ekonominės nuotaikos

Latvijos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) per karą Irane nuosekliai prastėjo ir beveik nerodė atsigavimo požymių. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Europos Komisijos surinktais duomenimis, rodo, kad Latvijos ESI ūgtelėjo iki 100,8 piko kovą, o vėliau kiekvieną paskesnį mėnesį krito iki 96,5 birželio žemumos – 4,1 punkto žemiau nei vasarį. Birželis pažymėjo dugną, o ne atsigavimą – panašu, kad tiek bendras ekonominių nuotaikų indeksas, tiek sektoriniai lūkesčiai pasiekė dugną, bet dar neatsigauna.

Pagrindinis stabdis – gilėjantis vartotojų optimizmo nuosmukis. Latvijos vartotojų pasitikėjimas krito nuo -10,1 vasarį iki -19,0 birželio dugno, smarkiai smukdamas nuo kovo. Nuo konflikto Irane pradžios Latvijos vartotojai tapo pesimistiškesni dėl ekonominių perspektyvų, stambių pirkinių ir santaupų. Tai rodo, kad namų ūkiai tampa atsargesni dėl išlaidų, ir tai gerai atsispindi tiek nukritęs mažmeninės prekybos sektoriaus optimizmas, tiek ir nusilpusi mažmeninė prekyba.

Santykinis šviesulys – pramonė, kurioje pasitikėjimas iš esmės nepakito (nuo -4,0 iki -4,1), tačiau detalės pagerėjo: pavyzdžiui, Latvijos pramonės įmonės ėmė palankiau vertinti užsakymų portfelį, kuris smarkiai atsigavo (nuo -22,9 vasarį iki -15,9 birželį, +7,0). Panašiai gerėjantį aktyvumą po nepakitusiu bendru rodikliu rodė ir statyba: pasitikėjimas laikėsi ties -7,7, tačiau pastarojo meto aktyvumo vertinimas pakilo nuo -0,6 vasarį iki +6,4 birželį, o statybininkų kainų lūkesčiai šoktelėjo nuo +36,3 iki +46,6. Paslaugų sektorius stabilizavosi tik nežymiai – nuo balandžio dugno +1,5 ūgtelėjo iki +2,0 birželį, o laukiama paklausa tebėra vangi (sumažėjo iki +3,9 nuo +6,6 vasarį).

Makroekonominė prognozė

2026 m. Latvijos BVP augimo prognozę padidinome iki 1,8 % (+0,3 proc. p., palyginti su balandžiu), o infliacijos prognozę sumažinome iki 4,0 % (-1,1 proc. p. palyginti su balandžiu), atsižvelgdami į didžiausią konflikto Irane poveikį ekonomikos ciklui ir infliacijai. Prognozuojame, kad Latvijos nedarbas sudarys 6,5 % (-0,1 proc. p., palyginti su balandžiu), atlyginimai augs 6,4 % (+0,2 proc. p., palyginti su balandžiu), o būsto kainos pakils 5,4 % (+0,2 proc. p., palyginti su balandžiu). Apskritai išliekame optimistiški dėl Latvijos ekonomikos perspektyvų 2026 m.

ESTIJA

Apdirbamoji gamyba

Estijos ekonomikos ciklas išlieka kiek silpnesnis nei kitose Baltijos šalyse. Pramonės aktyvumas apskritai tebestagnuoja, be aiškios krypties nuo 2025 m. pradžios, ir yra 13 % žemiau postkovidinio piko. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Estijos statistikos departamento duomenimis, rodo, kad bendra pramonės produkcija gegužę per metus sumažėjo 3,2 % (-1,0 % nuo metų pradžios), o apdirbamoji gamyba krito 2,6 % per metus ir yra 1,3 % mažesnė nei vasarį (prieš karą Irane). Stiprumo salelės – pagrindiniai metalai (+13,1 % per metus), nemetalo mineraliniai produktai (+12,8 %, atspindintys galimą statybų sektoriaus pakilimą), elektronikos ir optikos gaminiai (+9,9 %) bei elektros įranga (+4,9 %), o likusiuose sektoriuose aktyvumas silpnesnis. Vis dėlto teigiama tai, kad Skandinavijos regiono ekonomikos ciklas išlieka stiprus ir atsparus konfliktui Irane, o tai ateityje turėtų būti naudinga Estijos apdirbamosios gamybos ciklui. Pavyzdžiui, per pirmuosius 4 karo Ukrainoje mėnesius Suomijos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) sumažėjo 13 punktų, o per pirmuosius 4 konflikto Irane mėnesius Suomijos ESI indeksas išaugo 3,4 punkto, atspindėdamas bendrą Suomijos – vienos svarbiausių Estijos verslo eksporto rinkų – ekonomikos stiprumą.

Mažmeninė prekyba ir statyba

Estijos vidaus paklausa rodo silpnumo požymių – gegužę Estijos mažmeninė prekyba pasiekė žemiausią lygį nuo 2025 m. gruodžio, o tai atspindi neigiamą karo Irane poveikį vartotojų pasitikėjimui ir jų norui leisti pinigus.

Teigiama tai, kad Estijos statybų sektorius ir toliau rodo atsigavimo požymių – statybų produkcija 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. pabaigos. Tai atspindi ir smarkus cemento gamybos augimas, minėtas anksčiau.

Makroekonominė prognozė

Apskritai prognozuojame, kad 2026 m. Estijos BVP augs 2,2 %, o infliacija sudarys 4 %. Numatoma, kad 2026 m. nedarbo lygis sieks 7 %, o atlyginimų augimas (5,8 %) turėtų viršyti kainų augimą.

Pasaulio ekonomikos apžvalga

Pasaulio ekonomika dar vieną karą atlaiko stebėtinai atspariai

2026 metus pasaulio ekonomika pradėjo pozityvia nata, tačiau pavasaris tapo dar vienu išbandymu pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų atsparumui. Jei 2025 m. pavasarį JAV administracija, vadovaujama prezidento Donaldo Trumpo, pradėjo pasaulinį prekybos karą su savo prekybos partneriais, tai šių metų vasario pabaigoje ta pati administracija pradėjo realų karinį konfliktą su Iranu.

JAV ir Irano konfliktas bei Hormūzo sąsiaurio uždarymas paveikė apie penktadalį pasaulinės naftos pasiūlos ir sukėlė staigų naftos kainų šuolį. Vis dėlto keli veiksniai padėjo užtikrinti pakankamą naftos ir naftos produktų tiekimą, reikalingą pasaulio ekonomikos funkcionavimui, ir kartu apribojo kainų spaudimą. Pirmiausia, Artimųjų Rytų eksportuotojai pasitelkė alternatyvius vamzdynus, leidžiančius apeiti Hormūzo sąsiaurį. Antra, JAV reikšmingai padidino naftos eksportą. Iki konflikto susidaręs pasaulinis naftos perteklius greitai išnyko.

Svarbų vaidmenį paklausos pusėje suvaidino Kinija. Šalis sugebėjo sparčiai sumažinti naftos pirkimus, tikėtina, pasitelkdama strategines atsargas, koreguodama naftos perdirbimo apimtis ir ribodama paklausą. Vakarų valstybės taip pat pasinaudojo turimomis naftos atsargomis, kad kompensuotų rinkoje atsiradusį trūkumą.

Po pranešimo apie paliaubas tarp JAV ir Irano naftos srautai per Hormūzo sąsiaurį pradėjo palaipsniui atsinaujinti, o naftos kainos reikšmingai sumažėjo. Vis dėlto rizikos išlieka labiau nukreiptos į kainų augimo pusę. Paliaubos tarp abiejų šalių išlieka itin trapios. Be to, anksčiau ar vėliau tiek Kinijai, tiek Vakarų valstybėms teks atkurti strategines naftos atsargas, o tai sukurs papildomą paklausą ir didins kainų spaudimą.

Nors tai gali prieštarauti ekonominei logikai, pasaulio gamintojų nuotaikos nuo JAV ir Irano konflikto pradžios pagerėjo ir per pastaruosius tris mėnesius pasiekė aukščiausią lygį per ketverius metus. Šis optimizmas buvo matomas visose pagrindinėse ekonomikose – JAV, euro zonoje ir Kinijoje. Tuo pačiu išlieka sudėtinga įvertinti, kiek šią optimizmo bangą lėmė ciklinis sektoriaus atsigavimas, o kiek – susirūpinimas dėl galimų tiekimo sutrikimų, susijusių su konfliktu, bei auganti atsargų kaupimo paklausa.

Pavasarį Vakarų šalių vartotojai ir toliau išlaikė vartojimo apimtis, nepaisant dėl aukštesnių naftos kainų sumažėjusios perkamosios galios. Namų ūkių paklausą palaikė stabilus pajamų augimas. Be to, JAV darbo rinka išsivadavo iš sąstingio – pavasarį vėl buvo fiksuojamas darbo vietų kūrimas.

Finansų rinkos taip pat gana greitai atsigavo po trumpo silpnumo laikotarpio pavasarį. Birželį tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių rinkų akcijų indeksai pasiekė naujas rekordines aukštumas. Akcijų kainų augimą ir toliau palaikė investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto, kuris antrąjį ketvirtį išplito ir į mažesnes technologijų bendroves. Teigiamos nuotaikos greitai sugrįžo ir į obligacijų rinkas, nepaisant didėjusio vyriausybių obligacijų pajamingumo dėl griežtesnės pinigų politikos lūkesčių.

Euro zonos augimas vėl praranda pagreitį

Pasaulio ekonomikos sistema dar kartą pademonstravo atsparumą išoriniams sukrėtimams, nors pastaraisiais mėnesiais ekonominės prognozės buvo koreguojamos. Nuo konflikto pradžios ekonomistai ir centriniai bankai padidino Vakarų šalių infliacijos prognozes bei sumažino ekonomikos augimo lūkesčius. Euro zonoje BVP augimo prognozių mažinimo ciklas dar nesibaigė, o dabartiniai vertinimai rodo, kad ekonomikos augimas gali būti maždaug perpus mažesnis nei tikėtasi prieš konfliktą. Remiantis „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozėmis, euro zonos ekonomikos augimas 2026 m. gali sulėtėti iki maždaug 0,5 %, o 2027 m. paspartėti iki 1,2 %. Tuo tarpu JAV ekonomikos augimas turėtų būti spartesnis – apie 2,1% tiek 2026 m., tiek 2027 m.

Pirmąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomikos rezultatai buvo gana nuosaikūs. Pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,2 %. Neigiamą rezultatą daugiausia lėmė smukusi itin nepastovi Airijos ekonominė veikla bei nuosaikus 0,1 % BVP sumažėjimas Prancūzijoje ir Lietuvoje. Tuo metu kitose euro zonos valstybėse ekonomika augo – Vokietijos BVP padidėjo 0,3 %. Metinis euro zonos ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,3 %, palyginti su vidutiniškai 1,4 % per pastaruosius pusantrų metų. Tam taip pat didelės įtakos turėjo dviženklis Airijos BVP kritimas.

Vertinant pagal sektorius, silpniau pasirodė euro zonos pramonė. Nepaisant pagerėjusių gamintojų nuotaikų ir augusios gamybos apimties per pastaruosius tris mėnesius, euro zonos apdirbamosios gamybos produkcija balandį buvo tik 0,3 % didesnė nei prieš metus, o Vokietijoje ji buvo 1,6 % mažesnė. Mažmeninės prekybos rezultatai pastaraisiais mėnesiais tapo nepastovesni. Vis dėlto mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje, nevertinant kainų pokyčių poveikio, gegužę buvo 1,6 % didesnės nei prieš metus.

Euro zonos įmonės į energijos kainų augimą reagavo jautriau nei jų partneriai kituose pasaulio regionuose. Paslaugų sektoriaus nuotaikos antrąjį ketvirtį išliko pesimistiškos. Pavasarį reikšmingai pablogėjo ir vartotojų lūkesčiai. Nors birželį, sumažėjus naftos kainoms, tiek verslo, tiek vartotojų nuotaikos šiek tiek atsigavo, naujų užsakymų dinamika euro zonos paslaugų sektoriuje ir toliau silpnėjo. Per pastaruosius tris mėnesius sustiprėjo ir pesimizmas statybų sektoriuje.

Apskritai JAV, dėl teigiamo energijos prekybos balanso, yra geriau pasirengusios atlaikyti energijos kainų augimą nei Europa ar Azijos ekonomikos. Mūsų vertinimu, 10 JAV dolerių už barelį padidėjusi naftos kaina euro zonos BVP vidutiniškai sumažina 0,15–0,20 %. Tuo tarpu tiesioginis aukštesnių naftos kainų poveikis JAV ekonomikai greičiausiai yra artimas nuliui.

ECB siekia išvengti praeities klaidų ir vėl kelia palūkanų normas

Staigus naftos kainų šuolis greitai atsispindėjo pasauliniuose infliacijos rodikliuose. Gegužę infliacija euro zonoje pasiekė aukščiausią pastarųjų metų lygį – 3,2 %, o JAV infliacija paspartėjo iki 4,2 %. Vis dėlto naftos ir kartu degalų kainoms sumažėjus, infliacija euro zonoje birželį pradėjo grįžti į įprastesnį lygį ir jau sumažėjo iki 2,8 %. Atmetus svyruojančių energijos ir maisto kainų poveikį, infliacija euro zonoje išliko gana stabili. Bazinė infliacija daugiau nei metus svyravo 2,2–2,4 % intervale. Tikimasi, kad kitais metais infliacija euro zonoje priartės prie 2 % lygio.

Infliacijos paspartėjimas taip pat paskatino centrinius bankus svarstyti griežtesnės pinigų politikos poreikį. Siekdamas išvengti antrinių infliacijos efektų, Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį padidino indėlių palūkanų normą nuo 2,0 % iki 2,25 %. Tai buvo pirmasis ECB pinigų politikos pokytis per metus. „Euribor“ palūkanų normos šį sprendimą buvo įskaičiavusios gerokai anksčiau nei jis buvo priimtas, nes investuotojai tikėjosi griežtesnės ECB pozicijos. Pastaraisiais mėnesiais 6 mėnesių „Euribor“ stabilizavosi ties 2,5–2,6 % lygiu, palyginti su vidutiniškai 2,15 % prieš konfliktą su Iranu. Finansų rinkos tikisi, kad šį rudenį ECB indėlių palūkanų normą padidins dar 25 baziniais punktais, o taip pat neatmeta dar vieno padidinimo kitais metais. Dėl to 6 mėnesių „Euribor“ ilgainiui galėtų stabilizuotis netoli 2,75 %.

Nors JAV federalinė rezervų sistema (FED) nuo gruodžio išlaiko bazinę palūkanų normą nepakitusią – 3,50–3,75 % intervale, pusė FED pareigūnų mano, kad iki metų pabaigos ji gali būti didesnė. Tuo pačiu FED prognozės rodo, kad infliacijos pagreitėjimas turėtų būti laikinas, todėl 2027 ir 2028 metais palūkanų normos galėtų būti mažinamos. Finansų rinkos taip pat tikisi pirmojo palūkanų normų padidinimo šį rudenį ir mato galimybę dar vienam didinimui kitais metais.

Taip pat panašu, kad naujasis FED vadovas Kevinas Warshas laikysis tradicinio požiūrio į pinigų politiką ir nemažins palūkanų normų be aiškaus ekonominio pagrindo. Ilgą laiką finansų rinkose buvo nerimaujama, kad jis gali priimti politiškai motyvuotus sprendimus, veikiamas JAV prezidento spaudimo.