Kaip kalbėti su vaiku apie pinigus, kad jis pats norėtų taupyti

Vos įžengus į parduotuvę viskas gali akimirksniu pasikeisti. Dar nespėjus paimti pirkinių vežimėlio, vienas vaikas jau pirštu rodo į naują LEGO rinkinį, kitas – į ausines, trečias stabteli prie knygų lentynos. Tėvams tokios išvykos dažnai virsta tikru kantrybės išbandymu ir derybomis – pirkti ar nepirkti, nusileisti ar dar kartą paaiškinti, kodėl šį kartą teks palaukti.

Nors tuo metu taip neatrodo, tokios akimirkos gali tapti vienomis vertingiausių pamokų apie pinigus. Vaikai pamažu supranta, kad ne kiekvieną norą reikia išpildyti iš karto. O didžiausią džiaugsmą dažnai suteikia ne spontaniškas pirkinys, bet tas, kurio teko palaukti, kuriam buvo taupyta ir kuris galiausiai buvo nupirktas už savo sutaupytus pinigus.

Svarbiau ne suma, o kelias iki jos

Tėvams smagu matyti, kad vaiko taupyklėje ar banko sąskaitoje jau sukaupta keliasdešimt ar net keli šimtai eurų. Tačiau pati suma dar nepasako svarbiausio. Kur kas svarbiau, kaip tie pinigai atsirado.

Įsivaizduokite du vaikus, kurie turi po 100 eurų. Vienas šiuos pinigus taupė kelis mėnesius – kiekvieną savaitę atsidėdavo dalį kišenpinigių, kartais atsisakydavo ledų ar kito nedidelio pirkinio. Kitas tokią pačią sumą gavo per gimtadienį. Taupyklėje – tiek pat pinigų, tačiau už šios sumos slypi dvi visiškai skirtingos istorijos.

Vaikui kiekvienas atidėtas euras yra mažas žingsnis svajonės link. Todėl dieną, kai pagaliau pavyksta nusipirkti ilgai lauktą daiktą, džiugina ne tik pats pirkinys. Dar didesnį džiaugsmą suteikia mintis, kad jis įsigytas savo kantrybe, laukimu ir pastangomis.

Ne visi pinigai turi tą pačią istoriją

Vaiko taupyklė pildosi labai skirtingais būdais. Kartais po kelis eurus iš kišenpinigių, kartais – gerokai didesne suma po gimtadienio ar kitų švenčių. Ir tai nėra tas pats.

Jei kišenpinigiai skirti pietums mokykloje, tačiau vis dažniau atsiduria taupyklėje, verta pasikalbėti, kodėl. Gal vaikas tiesiog nealkanas, o gal skuba kuo greičiau sutaupyti išsvajotam pirkiniui. Tokiose situacijose svarbu padėti jam suprasti, kad taupyti verta, tačiau ne atsisakant to, kas iš tiesų reikalinga.

Panašiai ir su gimtadienio dovanomis. Gauti 100 eurų smagu, tačiau vienam vaikui jie išgaruoja per pirmą apsipirkimą, kitas dalį jų pasideda į taupyklę, nes jau turi kitą svajonę. Ir nors suma ta pati, šie du pasirinkimai moko visai skirtingų dalykų.

Vaikai taupo ne pinigus, o svajones

Paklauskite vaiko, kam jis taupo. Greičiausiai jis nepradės pasakoti apie santaupas ar banko sąskaitą. Jis papasakos apie naują dviratį, telefoną ar LEGO rinkinį, prie kurio vis stabteli parduotuvėje.

„Citadele“ banko Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo tą patį – dauguma vaikų taupo turėdami aiškų tikslą. Ir galbūt tai yra gražiausia taupymo dalis. Vaikai skaičiuoja ne eurus. Jie skaičiuoja, kiek dar liko iki dienos, kai pagaliau galės įgyvendinti savo svajonę.

Gal todėl taupyti mažiesiems nėra taip sunku, kaip kartais atrodo suaugusiesiems. Kai vaikas žino, dėl ko stengiasi, palaukti tampa gerokai lengviau.

Kaip padėti vaikui išmokti taupyti?

Vaikai geriausiai mokosi ne tada, kai jiems aiškinama, kaip elgtis su pinigais, o tada, kai gali viską išbandyti patys. O tėvų vaidmuo – būti šalia, padrąsinti ir kartais priminti, kad didžiausi dalykai neatsiranda spragtelėjus pirštais.

  • Turėkite aiškų tikslą. Taupyti daug lengviau, kai vaikas žino, ko laukia. Naujas dviratis, LEGO rinkinys, bilietas į koncertą ar pirmasis telefonas – kuo svajonė aiškesnė, tuo lengviau dėl jos šiek tiek palaukti.
  • Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebūtina iš karto atsidėti daug pinigų. Kur kas svarbiau, kad vaikas pajustų, kaip po truputį pildosi taupyklė ir kaip kiekvienas atidėtas euras priartina prie tikslo.
  • Leiskite pačiam nuspręsti. Kartais visi pinigai bus išleisti per vieną dieną. Kartais vaikas nuspręs pataupyti dar savaitę ar mėnesį. Abi patirtys vertingos, nes padeda suprasti, kad kiekvienas pasirinkimas turi savo pasekmes.
  • Kalbėkitės apie pinigus paprastai. Apie pinigus nebūtina kalbėti sudėtingai. Daug geriau juos aiškinti pasitelkiant kasdienes situacijas. Užtenka papasakoti, kodėl vieno pirkinio nusprendėte palaukti, o kitam taupėte ilgiau. Vaikai daugiausia išmoksta stebėdami, o ne klausydami.

Galbūt po kelerių metų vaikas jau nebeprisimins, kam išleido pirmuosius sutaupytus pinigus. Tačiau labai tikėtina, kad prisimins jausmą, kai pirmą kartą suprato: jei turi tikslą, kantrybės ir šiek tiek užsispyrimo, svajonės pildosi pamažu žengiant po vieną mažą žingsnį į priekį.