Nekilnojamąjį turtą lietuviai yra apdraudę dažniau nei sveikatą

Labiausiai Lietuvos gyventojai yra linkę drausti būstą, o daugiau nei ketvirtadalio gyventojų sveikatos draudimu pasirūpina darbdavys. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 45 proc. lietuvių turi nekilnojamojo turto draudimą, tačiau vos 14 proc. apklaustųjų yra asmeniškai įsigiję papildomą sveikatos draudimą – nemažai daliai gyventojų jo paprasčiausiai nereikia, nes papildomas sveikatos draudimas yra viena populiariausių darbdavių siūlomų naudų darbuotojams.

Daugiausia, 50 proc., apklaustųjų yra apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. Tai, kad šios rūšies draudimas taip plačiai paplitęs, nestebina – civilinės atsakomybės automobilio draudimas yra privalomas, reglamentuotas įstatymu, todėl jį įsigyja kiekvienas automobilio savininkas. Papildomai turintys KASKO draudimo polisą pažymėjo 26 proc. apklaustųjų – šiuo draudimu dalis savo transportą draudžia savo noru, tačiau nemažai daliai vairuotojų jis yra privalomas – tai būtina sąlyga, įsigyjant automobilį lizingu.

Antra populiariausia draudimo rūšis mūsų šalyje – nekilnojamojo turto draudimas, jį turintys pažymėjo 45 proc. respondentų. Labai panašus skaičius apklaustųjų visuose didžiuosiuose miestuose teigė turintys šios rūšies draudimą. Dalis gyventojų apdrausti nekilnojamąjį turtą privalo – to reikalauja būstui skolinantys bankai. Mažiausiai nekilnojamo turto draudimas populiarus tarp 18–29 metų respondentų – šioje amžiaus grupėje rodiklis siekė 27 proc. Taip yra todėl, kad dažniausiai jauni žmonės nuosavo būsto dar neturi ir jį nuomojasi.

Daugiau nei ketvirtadalio gyventojų sveikatos draudimu Lietuvoje rūpinasi darbdavys – tokį atsakymą pasirinko 26 proc. apklaustųjų. Dar didesnį procentą darbuotojų draudžia Latvijos darbdaviai – tokį atsakymą pažymėjo 44 proc. respondentų Latvijoje.

Turintys gyvybės draudimą pažymėjo apie trečdalį apklaustųjų Lietuvoje – 32 proc., bet tik 17 proc. Latvijoje, Lietuvoje toks draudimas populiariausias tarp 40–49 metų gyventojų. Draudimą nuo nelaimingų atsitikimų turintys pažymėjo 29 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

„Apklausos duomenys rodo, kad tam tikros rūšies draudimu pasirūpina toli gražu ne kiekvienas gyventojas, pavyzdžiui, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų apsidraudę yra vos trečdalis gyventojų, nors jis aktualus beveik visų amžiaus grupių žmonėms. Tokiam nedideliam savanoriško draudimo populiarumui įtakos gali turėti informacijos apie skirtingų rūšių draudimą trūkumas ar tiesiog nepatogios draudimo įsigijimo sąlygos – norint įsigyti draudimą dažnai reikia atvykti į draudimo bendrovę užpildyti dokumentų, susipažinti su taisyklėmis ir pan. Tačiau pasaulyje, kur viskas skaitmenizuojama, yra ir patogių sprendimų draudimui įsigyti. Tokių pavyzdžių jau turime ir mes – „Citadele“ banko mobiliojoje programėlėje draudimą nuo nelaimingų atsitikimų galima įsigyti vos per kelias minutes, ir papildomai atvykti į banką pasirašyti dokumentų nereikia, viskas atliekama programėlėje – tas pats, kaip įsigyti sporto klubo abonementą“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.

Įvairių rūšių kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, baldus, gamybos įrangą, techniką, draudžia 23 proc. apklausos dalyvių, daugiausia 40 metų ir vyresni. Papildomai perkantys kelionių draudimą pažymėjo 13 proc. respondentų, daugiausia 50–74 metų grupėje. Dažnai keliaujantys žmonės kelionių draudimą gauna kaip papildomą naudą kartu su kredito kortele ir papildomai kelionėms draustis jiems nebereikia, be to, nemaža dalis dirbančių asmenų turi Europos sveikatos draudimo korteles, kuriomis gali pasinaudoti kelionėse ir ES šalyse gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. 16 proc. apklaustųjų sakė neturintys draudimo poliso, tokį atsakymą dvigubai dažniau rinkosi moterys nei vyrai, daugiausia 18–29 metų.

Lietuvos ir Latvijos gyventojų tyrimą „Citadele“ banko iniciatyva bendrovė „Norstat“ atliko šių metų kovą. Iš viso internetinės apklausos būdu apklausta mažiausiai po tūkstantį 18–74 metų gyventojų Latvijoje ir Lietuvoje. Apklausos dalyviai turėjo galimybę pažymėti kelių rūšių turimus draudimus.