Ekonominė apžvalga 2026 m. vasaris

GLOBALI APŽVALGA

JAV ekonomikos augimo perspektyvos toliau gerėjo

2025 metus lydėjo padidėjęs neapibrėžtumas, kylantis iš JAV administracijos veiksmų, ypač susijusių su užsienio prekybos politika. Vis dėlto baimės, kad tarifai žymiai paveiks pasaulio ekonomiką, kol kas nepasitvirtino, o metai buvo palankūs tiek pasaulio ekonomikai, tiek finansų rinkoms. Nauji metai taip pat prasidėjo pozityviai – JAV augimo prognozės buvo pakeltos, akcijų kainos finansų rinkose išlaikė augimo trajektoriją, o įmonės tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose rinkose tikisi dviženklio pelno augimo 2026 m.

Iki šiol nei chaotiška JAV užsienio politika, nei laikinas vyriausybės uždarymas rudenį, nei vėstantis darbo rinkos aktyvumas nesugebėjo nukreipti JAV ekonomikos nuo augimo trajektorijos. JAV darbo rinkos rodikliai nuo 2025 m. pavasario pastebimai atvėso, tačiau krizės ženklų nematyti – darbo užmokesčio fondas toliau augo tvariu tempu, o JAV vartotojai metų pabaigoje aktyviai leido pinigus.

Nuo 2025 m. pradžios JAV ženkliai paspartėjo investicijos į dirbtinį intelektą ir su juo susijusią infrastruktūrą, kompensuodamos mažesnes investicijas kituose segmentuose. DI poveikis ekonomikai ir finansų rinkoms pasirodė esąs pozityvesnis, nei tikėtasi prieš metus. Vis dėlto poveikis BVP augimui kol kas laikomas gana nuosaikiu, nes kartu su investicijomis didėjo ir kompiuterių, mikroschemų bei kitų susijusių prekių importas. Todėl vartojimas išliko pagrindiniu JAV augimo varikliu. Tuo pačiu metu didelė IT bendrovių koncentracija finansų rinkose daro JAV ypatingai jautrią DI susijusiems svyravimams.

Papildomą postūmį JAV augimui 2026 m. pirmoje pusėje gali suteikti tiek atidėtas išlaidavimas dėl pernai buvusio vyriausybės uždarymo, tiek fiskalinės priemonės, nes įsigalios keli mokesčių pakeitimai. 2025 m. JAV ekonomikos augimas vertinamas apie 2,2 % (2024 m. jis siekė 2,8 %). Panašaus augimo tikėtasi JAV ir iki tarifų įvedimo. 2026 m. prognozuojamas apie 2,4 % BVP augimas. Pažymėtina, kad šis rodiklis viršija prieš metus pateiktas prognozes (tuomet – apie 2,0 %).

Euro zonos ekonomika įžengia į naujus metus optimistiškai, tačiau augimo kliūtys išlieka

Nors pasaulinė prekyba toliau nuosaikiai augo nepaisant JAV importo tarifų, gamybos sektorius išsivysčiusiose šalyse išliko palyginti trapus. Nors pernai sąlygos gerėjo, euro zonos gamintojų sentimentas 2026 m. pradžioje vis dar buvo šiek tiek neigiamas. Vis dėlto euro zonos gamybos sektoriuje taip pat pradėjo ryškėti pozityvios tendencijos – produkcijos apimtys metiniu pagrindu augo nuo praėjusių metų vasario (paskutiniais mėnesiais vidutiniškai 1–2 %). Bendrai paslaugų sektorius buvo tas, kuris palaikė pozityvias verslo nuotaikas visus praėjusius metus ir 2026 m. pradžioje.

Euro zonos ekonomika 2025 m. antroje pusėje išlaikė nuosaikų, tačiau stabilų augimą. BVP augo 0,3 % ketvirtiniu ir 1,3 % metiniu pagrindu. Per visus metus euro zonos augimas siekė apie 1,5 %. Šis rezultatas buvo daug geresnis nei prognozuota metų pradžioje, kai tikėtasi apie 1 %. Nors Vokietijos ekonomika toliau atsiliko nuo euro zonos vidurkio, ji grįžo į augimą 2025 m. po dvejų metų pauzės, per metus išaugdama 0,2 %. Fiskalinis skatinimas ir infrastruktūros investicijos gali pakelti augimą iki 1 % 2026 m. Tikimasi, kad Vokietijos biudžeto deficitas per ateinančius dvejus metus sieks 3,5–4,0 % BVP – tai būtų didžiausias lygis per dešimtmečius ne krizės metu.

„Bloomberg“ analitikų vertinimu, 2026 m. euro zonos ekonomikos augimas lėtės iki 1,2 %. Ekonominiai duomenys gali sudaryti įspūdį, kad pernai pasaulio ekonomikoje nieko neįprasto nenutiko, nes didžiąją tarifų įtakos dalį iki šiol absorbuoja JAV įmonės ir vartotojai. Vis dėlto nauji dviženkliai tarifai JAV pagrindiniams prekybos partneriams, didėjanti geopolitinė rizika ir neapibrėžtumas dėl JAV politinės krypties reiškia, kad būtinas atsargumas.

Euro zonos gamintojai taip pat pamažu pralaimi konkurencinę kovą Kinijos eksportuotojams. 2025 m., nepaisant augančio protekcionizmo visame pasaulyje, Kinijos prekybos perteklius su likusiu pasauliu pirmą kartą istorijoje viršijo 1 trln. USD. Eksportas iš euro zonos į Kiniją daugiausiai mažėjo pastaruosius trejus metus. Tuo tarpu importas iš Kinijos didėjo nuo 2024 m. vidurio, didindamas euro zonos prekybos deficitą.

Didžiausi centriniai bankai pereina į laukimo režimą

Infliacijos tema kiek pasitraukė iš centro. Euro zonoje infliacija 2026 m. pradžioje nukrito žemiau ECB 2 % tikslo (sausį – 1,7 %). Bazinė infliacija taip pat sulėtėjo iki žemiausio lygio nuo 2021 m. rudens, kai infliacija tik pradėjo kilti (sausį – 2,2 %). JAV infliacija pastaruosius 1,5 metų stabilizavosi 2,5–3,0 % rėžyje, bazinė – apie 2,5 %. Tikimasi, kad infliacija tiek euro zonoje, tiek JAV šiais metais išliks panaši.

Importo tarifų poveikis JAV infliacijai kol kas gana ribotas ir nesukėlė naujos infliacijos bangos. Tai leido JAV Federaliniam rezervui toliau mažinti dolerio palūkanas 2025 m. pabaigoje. Šių metų pradžioje, darbo rinkos ir infliacijos rizikoms atrodant labiau suvaldytoms, FED pasirinko griežtesnę poziciją ir palūkanų nekeitė – jos liko ties 3,50–3,75 %. Pagal ateities sandorių rinkos kainodarą, šiais metais tikimasi dar dviejų palūkanų sumažinimų po 0,25 procentinio punkto, pirmojo – ne anksčiau kaip birželį.

ECB jau penkis posėdžius iš eilės nekeičia palūkanų – depozito norma išlieka 2 % nuo praėjusių metų birželio. Ateities sprendimai priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų, tačiau investuotojai nebesitiki palūkanų pokyčių euro zonoje šiemet. Ankstesni palūkanų mažinimai padėjo atgaivinti kreditavimą ir paskatino įmonių obligacijų leidybą, o skolinimasis euro zonoje didėja tiek įmonių, tiek gyventojų segmente. Tuo pačiu ECB kol kas ignoruoja stipraus euro poveikį infliacijai žemyn (importuojamos prekės, parduodamos už dolerius, pigsta eurais) ir neigiamą poveikį vietos verslų konkurencingumui. Tolimesnis euro stiprėjimas galėtų priversti ECB svarstyti palūkanų mažinimą.

Pagal ateities sandorių kainodarą investuotojai mano, kad ECB palūkanų mažinimo ciklas jau baigėsi, o artimiausias pokytis 2027–2028 m. greičiausiai bus palūkanų didinimas. Tai atsispindi ir dabartinėse skolinimosi kainose – 6 mėn. Euribor pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ties 2,10–2,15 %, viršydamas ECB depozito normą.

BALTIJOS ŠALIŲ APŽVALGA

Latvija: ekonominis ciklas toliau gerėja

Po silpnos metų pradžios Latvijos ekonomikos ciklas 2025 m. antroje pusėje pastebimai pagerėjo, sudarydamas pagrindą augimui 2026 m.

Latvijos gamybos sektorius, glaudžiai susijęs su eksporto rinkomis, metus užbaigė tvirtai: 2025 m. IV ketv. produkcijos apimtys buvo 6,4 % didesnės nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Pagrindiniai Latvijos pramonės segmentai – mediena, baldai, metalo apdirbimas – buvo svarbiausi augimo šaltiniai. Baldų pramonė (+6,8 % metiniu pagrindu 2025 m. IV ketv.) ir medienos pramonė (+5 % metiniu pagrindu 2025 m. IV ketv.) gauna naudos iš palankesnių palūkanų aplinkų pagrindinėse euro zonos ir Skandinavijos rinkose. Tačiau tarifams jautrūs sektoriai, tokie kaip kompiuterių ir elektronikos gamyba bei elektros įrenginiai, taip pat metus užbaigė teigiamai: kompiuterių, elektronikos ir optikos gamyba augo beveik 20 % palyginti su 2024 m. IV ketvirčiu, nepaisant tarifų rizikų. Taip pat produkcija nemetalinės mineralinės produkcijos (cemento) sektoriuje padidėjo 14 % – tai rodo augantį statybų sektoriaus ciklą Latvijoje, kuris taip pat yra vienas iš didžiausių naudos gavėjų dėl palankesnių palūkanų.

Latvijos vidaus paklausa taip pat aiškiai paspartėjo metų antroje pusėje: mažmeninė prekyba augo 3,5 % 2025 m. III ketv. ir 2,9 % 2025 m. IV ketv. Metų pabaigoje augimą toliau vedė cikliškesnis ne maisto segmentas, kur pardavimai 2025 m. IV ketv. augo 4,4 %. Matyti aiški teigiamo mažesnių palūkanų poveikio vidaus paklausai tendencija – tai gerai iliustruoja staigus atsigavimas IT ir buitinės elektronikos segmentuose, kur pardavimai buvo atitinkamai 13 % ir 10 % didesni nei 2024 m. IV ketv.

Infliacija perėjo į lėtėjimo fazę – metinė infliacija 2025 m. gruodį siekė 3,5 %, t. y. žemiausią lygį per 9 mėn., nes mažesnės pasaulinės energijos kainos amortizavo aukštesnes šildymo kainas. Ypač ryškiai defliacija matoma transporto segmente – mažesnės naftos kainos lėmė tik 0,6 % metinį kainų padidėjimą. Tuo tarpu paslaugų infliacija išlieka pagrindine infliacijos dalimi (~6 %), daugiausia dėl didesnių atlyginimų.

Tikimės, kad 2025 m. II pusmečio pozityvus makro impulsas persikels ir į 2026 m. Prognozuojame, kad Latvijos BVP šiemet augs 2 %, augimą skatins tiek eksportuojantys, tiek vidaus paklausa paremti sektoriai. Tikimės, kad vidutinis atlyginimas 2026 m. didės 6,5 % dėl stipresnio ekonomikos ciklo, didesnės darbo paklausos ir darbo jėgos trūkumo. Prognozuojame, kad infliacija sieks 2,3 % ir daugiausia bus veikiama didesnių atlyginimų, o tai labiausiai veiks paslaugų segmentą.

Estija: šviesesnės ekonominės perspektyvos

Estijos ekonomika 2025 metus užbaigė žymiai geresnėje padėtyje nei pradėjo. 2025 m. IV ketv. metinis BVP augimas siekė 1 %, o pirmaujantys ekonominiai rodikliai rodo dar geresnes perspektyvas. Faktiniai duomenys ir verslo apklausos rodo pozityvią dinamiką eksportui jautriame gamybos sektoriuje. Estijos statistikos departamento duomenimis, 2025 m. gruodį gamybos apimtys pasiekė didžiausią lygį nuo 2023 m. vasario, o atsigavimą vedė kompiuterių, elektronikos, metalo konstrukcijų ir medienos sektoriai – tai rodo, kad gerėjantis ciklas Skandinavijoje teigiamai veikia Estijos pramonę. Europos Komisijos apklausos rodo, kad Estijos gamintojai yra optimistiškiausi dėl eksporto užsakymų nuo 2022 m. pabaigos, o tai reiškia, kad pramonė turi potencialo tolesniam augimui.

Vidaus paklausa išlieka silpna ir per 2025 m. IV ketv. praktiškai neaugo – mažmeninę prekybą slopino tiek maisto segmentas, tiek ribotas augimas ne maisto segmente. Vis dėlto naujausios Estijos vartotojų apklausos rodo, kad vartotojų optimizmas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2025 m. gegužės, o vartotojai vis optimistiškiau vertina tiek savo finansines perspektyvas, tiek šalies ekonomikos kryptį. Tikėtina, kad vidaus paklausa 2026 m. pradės labiau prisidėti prie ekonomikos atsigavimo.

Prognozuojame, kad 2026 m. Estijos BVP augs 2,3 %, augimą lems tiek eksportas, tiek vidaus paklausa. Vidutinis atlyginimas turėtų padidėti 5,7 %, o infliacija turėtų siekti apie 3 %.

Lietuva: dar yra erdvės augimui

Lietuvos ekonomika 2025 metus baigė su 2,5 % metiniu BVP augimu IV ketv. ir 2,7 % augimu per visus metus. Metų pabaigoje ryškėjo vis didesnis skirtumas tarp eksportuojančios gamybos, kuri pateko į stagnaciją, ir dinamiškai augančių mažmeninės prekybos, statybų ir NT sektorių. Vis dėlto matyti vis daugiau ženklų, kad gamybos sektorius tikėtina pasiekė dugną, iš dalies dėl atnaujintos trąšų gamybos (stojusios vasarą dėl nepalankių rinkos sąlygų). Naujausios Lietuvos gamintojų apklausos rodo, kad verslai dėl eksporto užsakymų nusiteikę optimistiškiausiai nuo 2023 m. balandžio – tai rodo potencialą naujam augimo etapui.

Vidaus paklausa buvo ir išlieka atspari – cikliškesnis ne maisto mažmeninės prekybos segmentas ir toliau palaiko bendrą vidaus paklausos augimą. Statybų ir NT sektoriai taip pat išlieka stiprūs, tačiau daugėja požymių, kad NT ciklas pereina į brandesnę fazę, kur augimas išlieka tvirtas, bet kiek lėtesnis nei 2025 m. pradžioje.

Prognozuojame, kad 2026 m. Lietuvos BVP augs 3 %, augimą skatins tiek eksportuojantys sektoriai (transportas ir gamyba), tiek vidaus paklausa paremti sektoriai. Pensijų reforma suteiks papildomą impulsą jau ir taip aktyviems mažmenos ir NT sektoriams. Tikimės, kad vidutinis atlyginimas šiemet augs 7,5 % dėl 11 % minimalaus atlyginimo padidinimo ir stipraus ekonomikos ciklo. Tačiau tai taip pat palaikys infliaciją, kuri, mūsų vertinimu, sieks 3,4 % nepaisant pasaulinių žaliavų kainų stabilumo, nes didesni atlyginimai didins paslaugų kainas.