Ekonominė apžvalga 2025 m. lapkritis

Pasaulio apžvalga

JAV ekonomika toliau auga naujų tarifų realybėje

Po silpnesnės metų pradžios JAV makroekonominiai rodikliai pagerėjo. Pirmojo ketvirčio JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį daugiau nei kompensavo antrasis ketvirtis, kurį labiausiai paskatino kritusios importo apimtys. JAV importuotojai ir užsienio rinkų eksportuotojai pirmą ketvirtį eksportavo prekes į JAV avansu ir tokiu būdu ruošėsi tarifų įvedimui, tačiau antrą ketvirtį šis efektas išblėso kadangi sandėliai JAV buvo pripildyti avansu eksportuota produkcija. Ženklus importo šuolis pirmąjį šių metų ketvirtį neigiamai paveikė JAV BVP, bet importo kritimas antrą ketvirtį atitinkamai ženkliai pagerino JAV BVP rezultatą. Iš viso, pirmąjį 2025 m. pusmetį JAV ekonomika augo 2,1 %, palyginti su maždaug 3 % augimu 2024 m. pirmąjį pusmetį. Nepaisant gerokai didesnių tarifų ir susirūpinimo dėl jų poveikio verslui, JAV įmonių nuotaikos pastaraisiais mėnesiais išliko daugmaž stabiliame lygyje. Darbo rinkos sulėtėjimas kol kas nesukėlė atleidimų bangos, o tai padėjo palaikyti stabilų namų ūkių pajamų augimą. Tarifų keliamas nerimas palaipsniui atslūgo, ir JAV vartojimas sugrįžo prie spartesnio augimo tempo.

JAV ir pasaulio ekonomikos kol kas prisitaikė prie naujos tarifų aplinkos be didesnių sutrikimų. Šis atsparumas prisidėjo ir prie pagerėjusių JAV ekonominių prognozių. Tikimąsi, kad per ateinančius dvejus metus JAV BVP augs apie 1,8 % kasmet – šiek tiek lėčiau, nei buvo prognozuota iki tarifų įvedimo pradžios. Finansų rinkos taip pat greitai atsigavo po pavasarį patirtos įtampos. Tarifams pasitraukus iš dėmesio centro, išlikęs investuotojų rizikos apetitas padėjo rinkoms toliau kilti. Pasinaudoję šiuo optimizmu, JAV ir Europos akcijų indeksai pasiekė naujas rekordines aukštumas, o obligacijų rinkose rizikos premijos sumažėjo iki istoriškai žemų lygių.

Vis dėlto tarifai išlaiko aktualumą. Nuo rugpjūčio mėn. vidutinis efektyvus JAV tarifų lygis stabilizavosi virš 18 % – gerokai daugiau nei pernai kai vidutinis tarifų lygis siekė 2,5 %. Vasarą JAV sudarė dvišales prekybos sutartis su keliomis didžiausiomis prekybos partnerėmis. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, Europos Sąjungos efektyvus tarifų lygis dabar siekia apie 16 % – beveik dešimt kartų daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Nuo birželio euro zonos eksportas į JAV mažėja, labiausiai paveikti yra Vokietijos ir Airijos eksportuotojai. Nors tarifų karas tarp JAV ir Kinijos pristabdytas, papildomas 30 % importo tarifas Kinijai jau atsispindi prekybos statistikoje – Kinijos eksportas į JAV mažėja vidutiniškai 25–30 % metiniu tempu.

Iki šiol anksčiau sukauptos importo atsargos padėjo sušvelninti tarifų poveikį JAV ekonomikai ir tikriausiai užmaskavo tikrąją įtaką atskiriems sektoriams. Yra požymių, kad kai kurios įmonės šiuo metu prisiima dalį tarifų sukeltų sąnaudų, jų visiškai neperkeldamos vartotojams. Tai reiškia, kad visas ekonominis tarifų poveikis dar neatsiskleidė. Vertinti dabartinę JAV ekonomikos būklę taip pat vis sunkiau. Respublikonams ir demokratams nesutarus dėl biudžeto klausimų, JAV valdžios sektoriaus darbas buvo laikinai pristabdytas, sustabdant ir oficialios statistikos rinkimą bei skelbimą. Istoriškai vyriausybės uždarymų poveikis ekonomikai būdavo trumpalaikis ir greitai atsistatydavo. Tačiau šis epizodas gali tapti precedento neturinčiu tiek trukme, tiek apimtimi.

Euro zona stabilizuojasi po stiprios metų pradžios

Euro zonos ekonomikos augimas palaipsniui normalizavosi po stiprios metų pradžios, kai BVP dinamiką palaikė avansinis eksportas į JAV. Antrąjį ketvirtį euro zonos BVP augo 0,1 %, po 0,6 % augimo pirmąjį ketvirtį. Šalys, turinčios palyginti stipriai išvystytus pramonės sektorius, tokios kaip Vokietija ir Italija, antrąjį ketvirtį fiksavo neigiamą BVP augimą. Pastaraisiais mėnesiais euro zonos ekonomikai aiškiai ima trūkti inercijos – pramonės produkcija ir prekyba nuo pavasario faktiškai stagnuoja.

Nepaisant išorinių iššūkių, silpno vidaus paklausos augimo ir stipraus euro, verslo nuotaikos euro zonoje išliko teigiamos nuo metų pradžios ir spalį pasiekė aukščiausią lygį per beveik dvejus su puse metų. Tam įtakos turėjo ženkliai pagerėję gamintojų lūkesčiai, o paslaugų įmonių lūkesčiai išliko stabilūs. Ekonominiai rodikliai rodo, kad teigiamas JAV importo atsargų kūrimo ciklo poveikis euro zonos pramonei jau išblėso, o visas neigiamas tarifų poveikis euro zonos ekonomikai dar nėra visiškai atsispindėjęs statistikoje. Todėl vidaus paklausa turėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį euro zonos ekonomikos augime. Tikėtina, kad atpigęs skolinimasis ir toliau rems euro zonos ekonomikos ciklą, o kitais metais daug vilčių siejama su Vokietijos infrastruktūros investicijų planu, kuris turėtų suteikti impulsą tiek Vokietijai, tiek ir visai euro zonos ekonomikai.

Kartu su JAV, euro zonos BVP augimo prognozės nuo birželio taip pat buvo padidintos. Prognozės buvo labiausiai pagerintos artimiausiems ketvirčiams, o 2026 m. prognozės iš esmės liko nepakitusios. „Bloomberg“ apklausti analitikai tikisi, kad euro zonos BVP šiemet augs 1,3%, o 2026 m. augimas šiek tiek sulėtės iki 1,1%.

ECB stabdo palūkanų mažinimą ir perduoda iniciatyvą JAV centriniam bankui

JAV infliacija pakilo iki 3 % nuo vidutiniškai 2,3–2,4 % pavasarį. Vis dėlto tarifų poveikis JAV infliacijai kol kas buvo ribotas. Daugiau nei pusę infliacijos padidėjimo per pastaruosius šešis mėnesius lėmė žaliavų kainų dinamika ir techniniai veiksniai. JAV grynoji infliacija (atmetus maisto ir energetikos segmentus) rugsėjį pasiekė 3,0 %, palyginti su 2,8 % pavasarį. Euro zonoje, atmetus nepastovias energijos ir maisto kategorijas, grynoji infliacija penktą mėnesį iš eilės išliko ties 2,3 % – ženklas, jog kainų dinamika yra stabili.

Rugsėjį JAV Centrinis Bankas (FED) sumažino bazines palūkanas 0,25 procentinio punkto – iki 4,00–4,25 % intervalo, bazinės palūkanos sumažintos pirmą kartą nuo praėjusių metų pabaigos. Nors FED mato rizikų abiem savo mandatams – ir nedarbo, ir infliacijos augimui – institucija tikisi dar dviejų 0,25 p. p. sumažinimų šiemet, o kitais dvejais metais – po vieną sumažinimą per metus. Rinkos dalyviai nusiteikę dar palankiau – tikisi penkių sumažinimų iki kitų metų pabaigos, o palūkanų normos dugną prognozuoja 2,75–3,00 % intervale.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo liepos sustabdė palūkanų mažinimo ciklą ir laiko depozito normą 2,0 % lygyje. Sprendžiant iš ECB retorikos, papildomų mažinimų iki metų pabaigos tikėtis neverta. Euribor, kuris glaudžiai seka ECB sprendimus, taip pat stabilizavosi ties maždaug 2 % per pastaruosius šešis mėnesius. Rinkos dalyviai šiuo metu nesutaria, ar ECB kitais metais atnaujins mažinimo ciklą ir ar sumažins palūkanas dar 0,25 p. p. Iš esmės ECB galėtų gana lengvai pagrįsti papildomus mažinimus – po stiprios metų pradžios ekonomika atvėso, o infliacija turėtų išlikti netoli arba šiek tiek žemiau 2 % ribos. Be to, žemesnės palūkanos galėtų susilpninti pernelyg stiprų eurą, kuris trukdo euro zonos eksportuotojams.

Baltijos šalių apžvalga

Latvijos ekonomika: ekonomikos ciklas stiprėja

Latvijos ekonomika iki šiol pasižymėjo stabiliu ekonominio ciklo plėtros tempu – 2025 m. I ketv. BVP augo 1,4 %, II ketv. – 1,1 %. Tačiau naujausi tyrimai ir faktiniai sektorių duomenys rodo, kad Latvijos ekonomika įgauna pagreitį, o augimą remia keli sektoriai. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu ekonomikos plėtra paspartės.

Pramonės sektorius patiria tikrą pakilimą, matomą tiek „kietuose“ rodikliuose (gamybos apimtys), tiek ir gamintojų apklausose. „Citadele“ banko skaičiavimai, remiantis Latvijos statistikos departamento duomenimis, rodo, kad 2025 m. rugpjūtį Latvijos gamybos apimtys buvo didžiausios per 2,5 metų, o augimo tempas – sparčiausias per 3 metus (+4,8 % vs 2024 m. rugpjūtis). Ypač gerą dinamiką demonstruoja cikliški pramonės sektoriai: medienos gamyba per metus augo 9 %, popieriaus – 6,4 %, cemento – 7 %, baldų – 13 %. Tai rodo, kad Latvijos pramonė vis labiau išnaudoja teigiamą sumažėjusių palūkanų poveikį euro zonai ir išlieka konkurencinga pagrindinėse eksporto rinkose. Maisto gamybos ir cemento gamybos augimas rodo stiprėjančią vidaus paklausą bei atsigavimą statybų sektoriuje. Apklausos rodo, kad Latvijos gamintojai išlieka optimistiški dėl užsakymų, tuo pat metu Latvijos pramonėje fiksuojamas žemas atsargų lygis. Tikėtina, kad Latvijos pramonės ciklas toliau stiprės.

Latvijos mažmeninė prekyba taip pat įsibėgėja. „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad 2025 m. rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys Latvijoje augo 2 % lyginant su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – sparčiausiai per 3 metus. Ne maisto mažmeninė prekyba augo 5,2 % – sparčiausiai per 2,5 metų. Negana to, Latvijos ne maisto mažmeninės prekybos apimtys jau 3,4 % viršija postkovidinį piką. Latvijos vartojimo atsigavimą labiausiai palaiko prekyba buitiniais elektros prietaisais, statybinėmis medžiagomis, kultūros ir laisvalaikio prekėmis.

Naujų paskolų dinamika Latvijoje – taip pat teigiama. Pavyzdžiui, naujų paskolų gyventojams metinis augimas rugpjūtį siekė 30 % ir susilygino su Covid pandemijos pabaigoje fiksuotu rekordu. Tai – signalas, kad atpigęs skolinimasis išjudino būsto paskolų poreikį.

Prognozuojame, kad 2026 m. Latvijos BVP augs 2 % (sparčiau nei  prognozuojamas 1,4 % augimas 2025 m.). Manome, kad 2026 m. vidutinis darbo užmokestis Latvijoje išaugs 6,2 % ir viršys infliaciją (2,1 % 2026 m.), dėl ko vidaus paklausa turėtų dar labiau sustiprėti.

Lietuva: atotrūkis tarp pagrindinių ekonomikos sektorių dinamikos

Trečiąjį 2025 m. ketvirtį Lietuvos ekonomikos ciklas stabtelėjo: lyginant su 2024 m. trečiu ketvirčiu, BVP augimas siekė 1,9 % ir buvo lėčiausias nuo 2024 m. antro ketvirčio; lyginant su antru šių metų ketvirčiu, BVP apskritai nukrito 0,2 %. Tai – pirmas ekonomikos nuosmukis nuo 2023 m. pabaigos.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikoje išryškėjo nauja tendencija – atotrūkis tarp didžiųjų ekonomikos sektorių ciklų. Pramonėje prasidėjo sulėtėjimas, tuo metu kai kiti stambūs ekonomikos sektoriai – mažmeninė prekyba bei statybų ir NT sektoriai – toliau spurtuoja.  

Nors trečias ketvirtis Lietuvos pramonei buvo nesėkmingas, neskubėtume „nurašyti“ šio sektoriaus, kurio rezultatai stipriai susiję su eksporto rinkomis. Mūsų prognozės rodo, kad, skaičiuojant absoliučiomis apimtimis, gruodį Lietuvos pramonės gamyba jau nebemažės ir stabilizuosis. Metinė gamybos apimčių trajektorija liks negatyvi: manome, kad gruodį Lietuvos pramonės gamybos apimtys (panaikinant sezono, darbo dienų skaičiaus įtaką, 6 mėn. slankusis vidurkis) pradės mažėti. Tačiau koją kiša aukšta 2024 m. pabaigos bazė, t.y. aukštas gamybos lygis 2024 m. gale. Šis aspektas dar kurį laiką ribos Lietuvos pramonės rezultatą. Tačiau iš esmės, kalbame apie nedidelį Lietuvos pramonės sulėtėjimą, o ne apie Lietuvos pramonės ir eksporto krizę, dėl kurios vertėtų sunerimti.

Kalbant apie vidaus vartojimą, čia sulėtėjimo ženklų nėra – sektoriaus toliau spurtuoja, o apskritai mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliuose matome 2 svarbias tendencijas. Pirma – mažmeninės prekybos naudotais daiktais lėtėjimas vs. mažmeninės prekybos prabangos prekėmis augimas. Mažmeninės prekybos naudotais daiktas apimtys šiuo metu yra ketverių metų žemumose, tuo metu kai mažmeninės prekybos laikrodžiais, papuošalais ir juvelyrikos dirbiniais apimtys jau 3 % viršija postkovidinį piką. Tai – signalas apie Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimą. Antra – baldų, apšvietimo įrangos mažmeninė prekybos apimtys padidėjo iki 2022 m. pabaigos lygio. Kilimų, sienų, grindų dangų mažmeninės prekybos apimtys pakilo iki 2022 m. rudens lygio. Tai – signalas apie Lietuvos NT rinkos atsigavimą, ką rodo ir kiti duomenys, pvz. augančios naujų NT paskolų apimtys ir augantys NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičiai.

Matome kiek daugiau signalų apie NT rinkos augimo tempų stabilizavimąsi, t. y. NT rinkos ciklas keičia fazę. Dar visai neseniai Lietuvos NT rinkos ciklą buvo galima priskirti prie pačios pradinės stadijos, t. y. ankstyvojo atsigavimo stadijos kai sektoriuje vyrauja spartus augimas po kelerių metų stagnacijos. Pastaruoju metu matome daugiau signalų, kad NT rinkos ciklas jau labiau primena antrą stadiją, t. y. brandesnio rinkos augimo stadiją, kai rinks toliau auga, bet augimo tempas tampa nuosaikesnis. Pavyzdžiui, naujų NT paskolų augimo tempas pasiekė piką šių metų birželį (+58 %), kelis mėnesius buvo stabilus, o rugsėjį sulėtėjo iki 56 % (tokį ženklų augimą iš dalies lemia ir tai, kad NT paskolos auga nuo žemo taško kadangi ECB bazinių palūkanų ciklo didinimo metu NT paskolų rinka buvo apmirusi). Negana to, butų pirkimo-pardavimų sandorių didmiesčiuose augimas taipogi stabilizavosi ir kelis mėnesius iš eilės siekia 25 % bet nebespartėja.

Nepaisant pramonės rizikų, Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertiname pozityviai. Prognozuojame, kad 2026 m. BVP augs 3 %, tačiau augimą labiau ves vidaus paklausa. Lyginant su ankstesne iteracija, Lietuvos BVP prognozes pagerinome 0,7 p. p. dėl teigiamo pensijų reformos poveikio. Tikimės 7,5 % darbo užmokesčio augimo ir 3,4 % infliacijos. NT rinkos plėtra tęsis, o NT kainos turėtų augti 4,1 %.

Estija: recesija pasibaigė, bet ekonomika lieka silpna

Estijos ekonomikos ciklas pamažu įsibėgėja, tačiau lieka trapus. BVP augimas yra teigiamas nuo pat 2025 m. pradžios, o trečią ketvirtį metinis Estijos BVP augimas siekė 0,9 %.

Estijos ekonomiką į priekį labiausiai veda pramonė – gamybos apimtys kas mėnesį auga nuo pat 2025 m. pradžios. Pramonės augimą labiausiai palaiko maisto, elektronikos, statybinių medžiagų ir medienos sektoriai. Tačiau rugpjūtį metinis pramonės augimas sulėtėjo iki 2,5 % ir buvo lėčiausias šiemet. Tikėtina, kad Estijos pramonės atsigavimą riboja JAV tarifų poveikis bei silpnas Skandinavijos ekonomikų, nuo kurių Estijos pramonė yra labai priklausoma, ciklas. 

Vidaus vartojimas lieka trapus. Pavyzdžiui, metinis Estijos mažmeninės prekybos augimas šiuo metu siekia vos 0,7 %, o maisto mažmeninės prekybos apimtys toliau traukiasi, kad indikuoja apie pažeidžiamą gyventojų perkamąją galią. 

Tačiau pozityviai vertiname tai, kad Estijoje įsibėgėja naujų paskolų augimas, o atsigavimas fiksuojamas tiek verslo, tiek ir būsto paskolų segmentuose. Tikimės, kad Estijos BVP šiemet augs 1,5 %, o 2026 m. – 2,3 %. Paprastai tariant, 2025 m. Estija išlips iš recesijos, tačiau ekonominis ciklas išliks silpnas; spartesnis atsigavimas laukiamas 2026 m.