Lietuviai labiausiai linkę investuoti į „žaliojo kurso“ projektus

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų visose Baltijos šalyse sako, kad jiems svarbu, arba bent iš dalies svarbu, jog jų investuojamos lėšos būtų panaudotos žaliosioms iniciatyvoms finansuoti. Dešimtadaliui lietuvių šis aspektas – labai svarbus, rodo liepos mėnesį „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa.

10 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, jog jiems labai svarbu, kad investuojami pinigai būtų skirti finansuoti „žaliojo kurso“ projektams. Dar 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atkreipia dėmesį į investicijų tvarumą.

Estijoje ir Latvijoje žaliųjų iniciatyvų finansavimas labai svarbus 3 proc. respondentų. Gana svarbia investavimo kryptimi tai laiko dar 21 proc. Estijos ir 29 proc. Latvijos apklaustųjų. Labiausiai investavimo į „žaliojo kurso“ projektus svarbą tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje pabrėžė jauniausi – 18-29 metų apklausos dalyviai.

Investavimo galimybės – ne vienodos

Apklausa taip pat parodė, kad šiuo metu nemaža dalis gyventojų neturi finansinių galimybių investuoti. Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, pastebi, kad vis dar jaučiamas didelės infliacijos poveikis visose Baltijos šalyse.

Kainų kilimas, panašu, labiausiai palietė Estijos gyventojus, kurie turi mažiausiai laisvų lėšų, kurias galėtų investuoti (28 proc.). Latvijoje laisvų lėšų investavimui neturintys pažymėjo 23 proc. apklaustųjų, Lietuvoje – 24 proc. respondentų.

Mažiausiai galimybių investuoti turintys nurodė apklausos dalyviai iš Panevėžio, Telšių ir Utenos apskričių (atitinkamai 29 proc., 29 proc. ir 30 proc.), o daugiausiai turinčių laisvų lėšų investavimui respondentų gyvena Vilniaus, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse.

Investicijų tvarumas – vis svarbesnis

Vis dėlto, pasak R. Ežerskienės, tyrimas rodo, jog visų Baltijos šalių gyventojams svarbios tvarios iniciatyvos ir projektus, į kuriuos investuoja, jie renkasi ne vien pagal pelningumo kriterijų.

„Tvarumo aspektas tarp klientų užima vis didesnę reikšmę, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau investavimo ir taupymo produktų, atliepiančių besikeičiančius vartotojų poreikius. Pavyzdžiui, rinkdamiesi tvarius taupymo būdus, kaip Žalioji Taupomoji Sąskaita, vartotojai ne tik gali uždirbti patrauklią indėlių grąžą, bet ir turi galimybę prisidėti prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių daugiabučių namų šiltinimo bei kitų tvarumą skatinančių projektų“, – sako R. Ežerskienė.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu šių metų liepą atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Iš viso internetu buvo apklausta bent po tūkstantį 18-74 metų kiekvienos šalies gyventojų.