https://www.citadele.lt/lt/support/economic-overview

Pranešimas apie naudojamus slapukus

Mūsų interneto svetainėse naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami užtikrinti patogesnį naudojimąsi interneto svetaine ir interneto paslaugomis bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas, atsižvelgę į jūsų naudojimosi interneto svetaine įpročius. Sutikti su slapukų naudojimu galite paspaudę mygtuką „Sutikti“. Savo sutikimą galite bet kada atšaukti arba pakoreguoti naudodamiesi šia nuoroda: Slapukų nuostatos. Daugiau informacijos: Slapukų naudojimo sąlygos.

Baltijos šalių ekonomikos apžvalga 11/2023

Pasaulinė ekonominė aplinka išlieka sudėtinga.

Nepaisant daugybės iššūkių ir neaiškių perspektyvų, pasaulio ekonomika 2023 m. ir toliau augo. Gera žinia ta, kad didėjančios palūkanų normos padėjo pristabdyti infliaciją, sumažėjo energijos kainos ir pavyko išvengti recesijos. Visgi euro zonos ekonomikos augimas tebėra silpnas, nes euro zonos BVP per 2023 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo tik 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pasaulinės prekybos apimtys mažėja, o verslo nuotaikos euro zonoje yra neigiamos. Remiantis „Bloomberg“ prognozėmis, numatoma, kad 2023 m. euro zonos BVP padidės tik 0,5 proc. Nedidelis augimas išliks ir 2024 m. – jis turėtų siekti tik 0,7 proc.

JAV ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir numatoma, kad 2023 m. JAV ekonomika augs 2,3 proc., nors 2024 m. augimas turėtų sulėtėti iki 1 proc. Tiek JAV, tiek euro zonos gamintojai ir toliau atsargiai vertina naujus užsakymus, tačiau jie praneša apie nuolat mažėjančias pagamintų ir neparduotų prekių atsargas. Šis mažėjimas galiausiai lems laipsnišką faktinės gamybos plėtrą, taigi gamybos apimtis euro zonoje 2024 m. I ketv. gali pradėti po truputį augti. Be to, nedarbo lygis išlieka nedidelis, o slopstanti infliacija teigiamai veiks vartojimo augimą. Kita vertus, didėjančios palūkanų normos ir toliau darys spaudimą statybų ir būsto rinkoms. Negalima pamiršti ir išliekančios didelės geopolitinės įtampos bei besitęsiančių Kinijos problemų būsto rinkoje.

Infliacija euro zonoje sulėtėjo dėl mažesnių energijos kainų ir mažėjančių gamintojų kainų.

Spalio mėnesį infliacija euro zonoje buvo 2,9 proc. – tai žemiausias lygis per 27 mėnesius (nuo 2021 m. liepos mėn.). Ateities tendencijų rodikliai leidžia tikėtis, kad infliacija euro zonoje ir toliau lėtės. Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo mėn. gamintojų kainų indeksas Vokietijoje per metus sumažėjo beveik 15 proc. ir tai buvo didžiausias kritimas nuo 1949 m. Jei nesulauksime nemalonių staigmenų, pavyzdžiui, naujų geopolitinių eskalacijų, tikėtina, kad 2024 m. pradžioje euro zonos infliacija sudarys apie 2 proc.

Kita vertus, nepaisant beveik visiškai užpildytų gamtinių dujų saugyklų, energijos kainos Europoje išlieka didelės. Prognozuojama, kad dėl ribotos pasiūlos gamtinių dujų ateities sandorių kainos grįš į normalų lygį tik 2026 m., kai bus baigti šiuo metu įgyvendinami pasauliniai didelių SGD eksporto pajėgumų projektai. Be to, grynoji infliacija, kurią skaičiuojant neįtraukiamos energijos ir maisto produktų kainos, euro zonoje tebėra gerokai didesnė nei 4 proc., o dėl įtampos darbo rinkose ir didelio fiskalinio deficito, kuris iš dalies kompensuoja pinigų politikos griežtinimą, pasiekti ECB tikslą – 2 proc. infliaciją – prireiks daugiau laiko.

Palūkanų normos euro zonoje pasiekė aukščiausią lygį, o pirmojo jų mažinimo tikimasi 2024 m. pirmąjį pusmetį.

Po labai spartaus pinigų politikos griežtinimo laikotarpio ECB palūkanų normos dabar yra didžiausios nuo 1999 m. Pinigų politikos priemonių poveikis realiajai ekonomikai pasižymi ilgais ir kintamais delsos laikotarpiais, o pastaraisiais labai mažų palūkanų normų metais euro zonos namų ūkiai ir įmonės vis dažniau rinkosi fiksuotųjų palūkanų paskolas. Dėl to skolos tvarkymo išlaidos euro zonoje nedidėjo taip sparčiai, kaip ECB politikos palūkanų normos.

Kadangi infliacija euro zonoje gerokai sulėtėjo, o ekonomikos augimas tebėra labai vangus, finansų rinkos tikisi, jog pirmasis palūkanų normų sumažinimas įvyks jau 2024 m. viduryje, o tikimybė, kad tai gali įvykti jau 2024 m. balandžio mėn., yra didesnė negu 50 proc. Taip pat tikėtina, kad palūkanų normos bus mažinamos laipsniškai. Kylančios ilgalaikės palūkanų normos rodo, jog vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu palūkanų normos greičiausiai bus didesnės negu praėjusį dešimtmetį.

Nepaisant pigesnės energijos ir mažėjančios infliacijos, euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos išlieka silpnos.

Didėjančios palūkanų normos, silpna pasaulinė gamybos paklausa ir lėtas ekonomikos atsigavimas Kinijoje, taip pat struktūrinės konkurencingumo problemos dėl didelių energijos kainų bei perėjimo prie elektromobilių ir toliau neigiamai veikia euro zonos ekonomikos augimą.

Nuo 2023 m. pavasario ekonominės nuotaikos euro zonoje pablogėjo, nes paslaugų sektoriaus atsigavimas sumenko, o apdirbamosios pramonės ir statybų sektoriaus nuotaikos euro zonoje išlieka neigiamos. Didesnių palūkanų normų poveikį smarkiai jaučia statybų sektorius, ypač būsto ir komercinio nekilnojamojo turto rinkose. Dėl to Vokietijos statybos įmonių, pranešančių apie nepakankamą paklausą, dalis pasiekė 2008 m. lygį. Visgi gamybos sektoriuje jau matomi pirmieji teigiami ženklai, nes įmonės nurodo vadinamojo atsargų mažinimo ciklo pradžią. Pavyzdžiui, ES Komisijos atlikta apklausa rodo, jog neparduotų prekių atsargos Vokietijos pramonėje mažėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Mažėjant atsargų lygiui, turėtų pradėti daugėti naujų užsakymų, taigi ir augti gamybos apimtis.

Baltijos regionas jau išgyvena nedidelę recesiją.

Infliacija, didelės energijos kainos, mažėjančios realiosios pajamos, silpna išorinė paklausa apdirbamosios pramonės sektoriuje ir didėjančios palūkanų normos smogė Baltijos šalių BVP augimui, tad visose trijose Baltijos šalyse BVP mažėjo bent du ketvirčius iš eilės. Latvijos BVP 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,1 proc., Lietuvos BVP nepakito, o Estijos BVP 2023 m. antrąjį ketvirtį sumenko net 3 proc. Dėl silpnos išorinės paklausos pramonės sektoriaus produkcija mažėjo visose trijose Baltijos šalyse, nors paslaugų sektorius daugiausia augo ir toliau.

Ateities tendencijų rodikliai atskleidžia kontrastingas Baltijos regiono ekonomikos prognozes. Viena vertus, duomenys rodo, kad Lietuvoje ekonominis aktyvumas pradėjo didėti daugiausia dėl stiprėjančio optimizmo gamybos sektoriuje. Latvijoje – priešingai – pastaraisiais mėnesiais ekonominės nuotaikos išliko stabilios, o Estijoje spalio mėn. ekonominių nuotaikų indekso rodiklis buvo silpniausias per 40 mėnesių. Mūsų nuomone, Estijos rodikliai už kitų Baltijos šalių prastesni dėl didesnio privačiojo sektoriaus skolos lygio ir didesnio artumo Skandinavijos šalių ekonomikai, kuri patiria didelį nuosmukį statybų sektoriuje.

Dėl didelės kintamųjų palūkanų hipotekos paskolų dalies skolos tvarkymo išlaidos Baltijos šalyse išaugo.

Paskolos Baltijos valstybėse dažniausiai išduodamos su kintamosiomis palūkanomis, todėl, palyginti su kitomis šalimis, jos greičiau reaguoja į pinigų politikos griežtinimo priemones. Didesnis privataus sektoriaus skolos lygis yra viena iš priežasčių, kodėl Estijos BVP sumažėjo labiau negu Latvijos ir Lietuvos. Lietuvoje ir Latvijoje privataus sektoriaus skolos lygis yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl skolos tvarkymo išlaidos padidėjo nedaug, nors poveikis atskiriems skolininkams gali būti didelis. Mažas skolos lygis, paskolų su kintamosiomis palūkanomis populiarumas bei palyginti geras būsto kainos ir pajamų santykis lėmė tai, kad naujų paskolų išdavimas Baltijos šalyse tęsėsi nepaisant didelių palūkanų normų. Greita reakcija į pinigų politikos pokyčius taip pat reiškia, kad numatomas palūkanų normų mažinimas nuo 2024 m. vidurio palaikys ekonomikos atsigavimą.

Nepaisant didesnių palūkanų normų, nuotaikos statybos sektoriuje Baltijos šalyse išlieka stabilios.

Statybos sektorius yra vienas iš jautriausių augančioms palūkanoms, tad šio sektoriaus perspektyvos 2024 m. yra labai neaiškios. Vokietijos statybos įmonių, kurios praneša apie nepakankamą paklausą, dalis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 m., naujų statybos leidimų euro zonoje skaičius mažėja, o būsto kainos daugelyje šalių krenta. Visgi nepaisant didesnių palūkanų normų, Baltijos šalyse ir toliau išduodamos naujos hipotekos paskolos, o skolinimo mastai išlieka gerokai didesni negu iki pandemijos.

Dalį naujų paskolų išdavimo 2024 m. lems neseniai baigtų statybos projektų įgyvendinimo padariniai, kai pirkimo sutartys buvo pasirašytos dar nebaigus statybų. Būsto kainos Baltijos šalyse stabilizuojasi, tačiau neatsilieka nuo kai kurių rinkos segmentų, o statybų sektoriaus nuotaikos Lietuvoje ir Latvijoje tebėra stabilios ir nerodo šio sektoriaus nuosmukio. Iš dalies statybų atsparumą gali lemti didelė viešojo sektoriaus paklausa, kurią užtikrina galimybės pasinaudoti ES finansuojamomis investicijomis.

Mažėjantis atsargų lygis rodo, kad 2024 m. gamybos sektorius gali atsigauti.

Silpna pasaulinė paklausa ir palyginti didelis prekių atsargų lygis, susikaupęs daugelyje pasaulio pramonės sektorių nuo pandemijos pabaigos, 2023 m. neigiamai paveikė Baltijos šalių apdirbamąją gamybą, o pramonės produkcijos apimtis mažėjo daugiau nei metus. Tuo pačiu metu euro zonos apdirbamojoje gamyboje atsirado pirmųjų stabilizavimosi požymių, nes ėmė mažėti atsargų lygis. Mažėjantis atsargų lygis galiausiai lemia laipsnišką gamybos plėtrą ir signalizuoja apie galimą pagyvėjimą 2024 m.

Šiuo metu teigiamos tendencijos labiau pastebimos Lietuvoje, tačiau tikėtina, kad netrukus jas matysime ir Latvijos bei Estijos gamybos sektoriuose. Vis dėlto prognozuojama, kad kitais metais pramonės atsigavimas bus laipsniškas. Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos išlieka neaiškios, euro zonoje augimas sustojo, JAV vis dar galima recesija, o sparčiai kylančios palūkanų normos gerokai sumažino aktyvumą statybų sektoriuje.

Be to, gerokai sumažėjusios gamintojų kainos euro zonoje darys spaudimą Baltijos šalių gamintojams mažinti Europos klientams gaminamų prekių ir (arba) komponentų kainas. Kainų mažinimas, ypač siekiant parduoti užsistovėjusius produktus, gali sukelti papildomą finansinį spaudimą gamybos įmonėms.

Didelė infliacija neigiamai paveikė mažmeninę prekybą, tačiau vartotojų pasitikėjimas atsigauna.

Darbo užmokestis Baltijos šalyse toliau auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o infliacija sparčiai mažėja. Visgi per pastaruosius dvejus metus vartotojų kainos Baltijos šalyse išaugo daugiau kaip 25 proc., o pajamų augimas nespėjo pasivyti infliacijos. Tai rodo palyginti silpni 2023 m. mažmeninės prekybos rodikliai ir visose trijose Baltijos šalyse mažėjantys prekybos mastai. Infliacija sumažino vartotojų perkamąją galią, o augančios pajamos dar nespėjo pasivyti neseniai pakilusių kainų.

Dėl padidėjusių palūkanų normų išaugo paskolų įmokos, o perteklinės santaupos, susidariusios pandemijos laikotarpiu, iš esmės buvo išeikvotos. Dėl to matome, kad namų ūkių indėlių augimas bankuose lėtėja ir išduodama vis daugiau vartojimo paskolų. Kita vertus, vartotojų optimizmo tendencijos Baltijos regione išlieka kontrastingos. Lietuvoje ir Latvijoje vartotojų pasitikėjimo lygis artimas prieš kelerius metus paskutinį kartą pasiektoms aukštumoms, o vartotojų optimizmą daugiausia lemia lėtėjanti infliacija.

Vis dėlto pastaruoju metu Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas stabilizavosi ir nustojo gerėti, nes vartotojai tampa šiek tiek atsargesni vertindami savo finansinę padėtį, santaupas ir ekonominę situaciją. Estijos atveju vartotojų pasitikėjimas tebėra silpnas – tai atitinka prastesnius Estijos ekonomikos rodiklius.

Eksporto paslaugų sektoriai ir toliau augo, tačiau turizmas nepasiekė prieš pandemiją buvusio lygio.

2023 m. paslaugų sektoriai Baltijos šalyse daugiausia ir toliau stiprėjo, pasitikėjimas paslaugų sektoriumi Lietuvoje ir Latvijoje išliko stabilus, o Estijoje šiek tiek sumažėjo. Vidaus paslaugų sektoriuose tęsėsi atsigavimas po COVID-19 pandemijos, o į eksportą orientuoti profesinių ir IT paslaugų sektoriai plėtėsi. Tuo pat metu transporto sektorius nukentėjo nuo gamybos nuosmukio ir silpnesnio eksporto, o turizmo sektorius kol kas nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio, nes svečių iš užsienio skaičius tebėra 18–34 proc. mažesnis nei 2019 m. Iš dalies tai lemia sumažėję turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srautai, tačiau svečių iš Skandinavijos ir Vokietijos skaičius taip pat išlieka mažesnis nei 2019 m.

Darbo užmokesčio augimas 2023 m. viršijo 10 proc., nedarbo lygis tebėra nedidelis, tačiau darbo jėgos paklausa mažėja.

Darbo rinka Baltijos šalyse išlieka atspari, nepaisant mažėjančio BVP. Vidutinis darbo užmokestis Baltijos šalyse 2023 m. pirmąjį pusmetį padidėjo daugiau kaip 12 proc., palyginti su ankstesniais metais. Nedarbo lygis Latvijoje ir Lietuvoje išlieka arti rekordiškai žemo, o Estijoje silpnesnis ekonomikos augimas paskatino nedarbo didėjimą. Kartu pastebimi tam tikri darbo rinkos silpnėjimo požymiai.

Sumažėjo įmonių, nurodančių, kad darbo jėgos trūkumas yra didelė kliūtis augimui, dalis; nedarbas Estijoje šiek tiek išaugo, ypač apdirbamosios pramonės ir kai kuriose paslaugų sektoriaus dalyse, pavyzdžiui, startuolių, kur dėl didėjančių palūkanų normų sumažėjo galimybės gauti finansavimą bei laisvų darbo vietų skaičius. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu įtampa Baltijos šalių darbo rinkose išliks, nes darbingo amžiaus žmonių skaičius Baltijos šalyse mažėja, o darbo jėgos trūkumas tebėra didelė kliūtis ekonomikos augimui.

Didėjančios viešojo sektoriaus investicijos ir atsigaunanti apdirbamoji pramonė skatins BVP augimą 2024 m.

Tikimasi, jog 2024 m. Baltijos šalių BVP vėl pradės augti, tačiau gana nuosaikiai – 2,3–2,6 proc.. Apdirbamojoje gamyboje matome požymių, kad atsargų mažinimo ciklas artėja prie pabaigos, taigi tikėtina, kad 2024 m. I pusmetį gamyba vėl pradės augti, nors atsigavimas tikriausiai nebus labai stiprus. Numatoma, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai bus artima 2,5 proc., o darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti nuo daugiau kaip 10 proc. 2023 m. iki 6,4–7,5 proc. 2024 m. Tai reiškia, kad realiosios pajamos vėl didės ir skatins vartojimo augimą.

Be to, Baltijos šalyse paskolos dažniausiai išduodamos su kintamosiomis palūkanų normomis, todėl šis regionas pinigų politikos poveikį pajuto greičiau negu kitos šalys. Taigi palūkanų normų mažinimas, kuris turėtų prasidėti iki 2024 m. vidurio, taip pat paskatins ekonomikos atsigavimą. Galiausiai 2024 m. silpną privačiojo sektoriaus paklausą statybų rinkoje iš dalies kompensuos ES finansuojamos didesnės viešojo sektoriaus investicijos, o fiskalinė politika apskritai tebėra palanki, nes šalių biudžetai išlieka deficitiniai.

Prognozės išlieka neaiškios ir priklauso nuo daugelio reikšmingų rizikos veiksnių.

Karas Ukrainoje tęsiasi, geopolitinė įtampa išlieka didelė ir ji dar labiau sustiprėjo dėl Izraelio ir Palestinos konflikto. Kinijos ekonomika ir toliau susiduria su problemomis nekilnojamojo turto sektoriuje, euro zonoje trumpalaikiai rodikliai ir ekonominės nuotaikos pablogėjo, nepaisant mažėjančios infliacijos, o gamtinių dujų kainos tebėra pakilusios, nors gamtinių dujų saugyklos beveiks visiškai užpildytos. Nauji tiekimo sutrikimai arba netikėtai didelė paklausa dėl šaltos žiemos gali lemti naujus energijos kainų šuolius.

Be to, ilgi ir kintantys delsos laikotarpiai, susiję su pinigų politikos griežtinimo priemonėmis, gali lemti didesnį ekonomikos sulėtėjimą, nei prognozuojama šiuo metu, o spartus ilgalaikių palūkanų normų didėjimas dėl didelio skolos lygio gali sukelti finansinio stabilumo riziką euro zonoje arba visame pasaulyje. Galiausiai euro zonos ekonomikos augimą stabdo ne tik cikliniai, bet ir struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, didelės energijos kainos ir padidėjusi konkurencija tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip automobilių gamyba.

Išsamesnė analizė: Grafikai ir diagramos (anglų k.)