Privatumo politika

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su „Citadele“ banko slapukų politika. Daugiau apie privatumo politiką.

Sužinokite daugiau 

Lietuvos įmonės – mokesčių ir darbo jėgos nutekėjimo gniaužtuose

„Citadele Index“ tyrimas

Seimo valdantiesiems ir Vyriausybei vis užsimenant apie būsimą esminę mokesčių reformą, Lietuvos verslininkų nerimas didėja. Dauguma šalies įmonių vadovų specialioje apklausoje ne tik pareiškė neigiamą vertinimą dabartinei mokesčių sistemai: kas antras pripažino laukiantis, kad gali būti tik blogiau.

Tai paaiškėjo „Citadele“ banko užsakymu atlikus 750 Lietuvoje veikiančių įmonių vadovų apklausą.

„Mokesčių sistema ir pačių mokesčių dydis visais laikais buvo ir neabejotinai bus jautrus klausimas. Todėl planuojant pakeitimus būtinas kuo glaudesnis dialogas tarp suinteresuotų pusių. Jis didina pasitikėjimą ir leidžia verslui geriau prisitaikyti prie būsimų pokyčių, apgalvoti savo veiklą, jos strategiją, galbūt – finansavimo šaltinius. Kitaip tariant, verslas laukia aiškumo, o nekonkrečios užuominos tik didina nerimą“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Tyrimo duomenimis, dabartinę mokesčių sistemą 72,5 proc. įmonių vadovų vertina neigiamai ir tik 18,5 proc. – teigiamai.

Prognozuodami artimiausio laikotarpio perspektyvas, vos 6 proc. verslininkų mano, jog per metus situacija šioje srityje pagerės. Tuo tarpu pablogėjimą prognozuoja net kas antras įmonės vadovas, o kas trečias mano, jog pokyčių nebus nė į vieną pusę.

„Nors mokesčių dydį verslas ir šiaip tradiciškai linkęs vertinti skeptiškai, tačiau aiškiai reiškiamas nepasitikėjimas mokesčių sistema turėtų būti vertinamas platesniame kontekste. Ekonomika paremta pasitikėjimu, o valdžios žadamos mokesčių reformos vienaip ar kitaip darys įtaką įmonių veiklai, darbo jėgos arba kapitalo apmokestinimui. Atsižvelgiant į tai įmonės gali stabtelėti, neskubėti su naujais projektais, darbo vietų kūrimu, o tai nėra gerai“, – sako G. Kubiliūnienė.

„Citadele“ banko ekspertės nuomone, inicijuojant reformą būtina neužmiršti  labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių poreikių – dabartine mokesčių sistema patenkinti mažiau nei penktadalis tokių įmonių vadovų. Tuo tarpu iš tyrime dalyvavusių didžiųjų bendrovių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, mokesčių sistemą pozityviai įvertino net 45 proc.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo nario bei mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, tai, kad verslininkai mokesčių sistemos perspektyvas linkę vertinti skeptiškai, nestebina, o susidariusi situacija labiausiai kenkia tiems, kurie galvoja apie galimybes pradėti savo verslą.

Nuogąstavimas dėl mokesčių sistemos ateities neatsiejamas nuo nežinios, į kurią pastaruoju metu yra įstumtas Lietuvos verslas. Jau kurį laiką kalbama apie mokesčių reformą, tačiau nėra nei konkrečių jos kontūrų ar planų, nei aiškiai deklaruoto reformos tikslo - ką norima pasiekti. Ir tokiomis aplinkybėmis manyti, kad verslas ateitį vertins optimistiškai, būtų naivu. Neapibrėžtumas, nežinomybė, kaip situacija keistis po pusmečio ar metų gal ir neturi tiesioginės įtakos verslui šią dieną, bet ypač jautriai paveikia tuos, kurie svarsto ir norėtų pradėti savo verslą“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Apklausos duomenys patvirtina, kad smulkiam ir vidutiniam verslui aktualiausias darbo santykių apmokestinimo klausimas. Turint omenyje, kad, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kasmet iš šalies emigruoja apie 1 proc. gyventojų, tai negali neturėti įtakos Lietuvos ekonomikai.

„Pernai Eurostatas skelbė, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau kai kalba pasisuka apie atlyginimus – jie yra vieni mažiausių. Emigruoja ne tik žemesnės kvalifikacijos, bet ir aukštesnės bei aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurių Lietuvos įmonėms trūksta. Mokestinių pokyčių gairės vargu, ar galėtų duoti greitų rezultatų, tačiau aiškumas dėl to, kokia kryptimi bus judama, kokia sistema ar jos progresyvumo laipsnis bus pasirinktas, galėtų atnešti daugiau aiškumo sprendžiant darbuotojų trūkumo klausimus“, – teigia LVK atstovas.

Tyrimo duomenimis, 7 iš 10 Lietuvos verslininkų situaciją darbo rinkoje ieškant tinkamų darbuotojų įvertino neigiamai. Tuo tarpu pozityviai šį klausimą linkę vertinti vos 23,1 proc. įmonių vadovų. Šiuo požiūriu išsiskyrė užsienio kapitalo įmonių vadovai – net 42 proc. jų teigė nematantys problemų ieškant ir randant tinkamų specialistų.

Verslo nuotaikų ir pasitikėjimo tyrimas buvo atliktas 2017 m. gruodį apklausus 750 Lietuvos įmonių vadovų. Tyrimo autorė ir įgyvendintoja – Latvijos tyrimų bendrovė SKDS.