Baltijos šalių ekonomikos apžvalga

Pasaulinės ekonomikos augimas 2022 m. antrąjį pusmetį sulėtėjo, bet recesijos, bent kol kas, pavyko išvengti.

Pastaraisiais mėnesiais tiek JAV, tiek euro zonos ekonominė situacija buvo geresnė nei prognozuota. Pavyzdžiui, nedarbo lygis JAV sausį sumažėjo iki 3,4 proc. (žemiausias nedarbo lygis per daugiau nei 50 metų), tai yra sveikos darbo rinkos rodiklis. Euro zonos BVP 2022 m. IV ketvirtį lyginant su 2021 m. IV ketvirčiu padidėjo 1,9 proc. Taip pat panašu, kad infliacija pasiekė piką ir ima mažėti. Tai teigiamos tendencijos, tačiau išlieka daug neužtikrintumo ir reikšmingų rizikų – nors COVID-19 pandemija jau praeityje, iškilo naujų rizikų, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą, energetikos krizę Europoje, didžiausią per pastaruosius 30 metų infliaciją, sparčiai kylančias palūkanų normas ir Kinijos ekonomikos lėtėjimas. Šie veiksniai stipriai veikia ir Baltijos šalis, kuriose ekonominis augimas antrąjį metų pusmetį beveik sustojo. Pasaulinė ekonomikos situacija taip pat išlieka labai neaiški, įvairūs ekonominiai duomenys rodo prieštaringas tendencijas. Nors kai kurie rodikliai, pvz., teigiamas BVP augimas, mažas nedarbo lygis ir augantys mažmeniniai pardavimai yra sveikos ekonomikos ženklai, kiti veiksniai, pvz., vartotojų ir verslo nuotaikos bei svarbiausi finansų rinkų rodikliai, rodo didelę recesijos riziką.

Europoje išvengta gilios energetikos krizės.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių nepalankios oro sąlygos ir Prancūzijos branduolinės energetikos sektoriaus problemos 2022 m. vasarą iki rekordinių aukštumų išaugino energijos kainas. Ši krizė tapo vienu iš svarbiausių ES ekonomikos rizikos veiksnių. Tačiau energijos taupymo priemonės, padidėjęs gamtinių dujų importas iš kitų šalių ir kitų energijos šaltinių (anglies, medžio) naudojimas padėjo išvengti tolimesnio krizės eskalavimo. Lyginant su 2022 m. aukštumomis, gamtinių dujų kainos sumažėjo daugiau nei 75 proc., o gamtinių dujų rezervo lygis ES šių metų vasarį išlieka beveik rekordinis. Nuo 2021 m. rusiškų dujų importas ES sumažėjo beveik 80 proc., tačiau importas iš kitų eksportuotojų (Norvegijos, JAV, Kataro ir Afrikos šalių) pakankamai sėkmingai užpildė šią spragą. Europoje gamtinių dujų tiekimas sumažėjo tik 10-15 proc., o suvartojimas ES mastu sumažėjo 10 proc., Baltijos šalyse – daugiau nei 30 proc., kadangi ES šalys pradėjo aktyviai naudoti kitus energijos šaltinius. Gamtinių dujų rezervai kai kuriose šalyse užpildyti daugiau nei 40 proc. Kartu su daug energijos naudojančios gamybos apimčių sumažėjimu, šios tendencijos taip pat sumažino reikšmingos energetikos krizės kitą žiemą tikimybę.

Pasaulinės ekonomikos perspektyvos gerėja.

Pasaulinė ekonomika atlaikė išbandymą ir kol kas recesijos išvengta. Energetikos perspektyvos Europoje gerėja, tai lemia energijos taupymas, padidėjęs nerusiškų gamtinių dujų importas ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimas. Be to, netikėtas JAV ir euro zonos ekonomikų atsparumas aukštai infliacijai ir augančioms palūkanų normoms rodo, kad verslas ir vartotojai prisitaikė prie pasikeitusios situacijos, o Kinijai atlaisvinus COVID-19 priemones numatomas antrosios pasaulio ekonomikos atsigavimas. Nepaisant rizikų, tokių kaip augančių palūkanų normų poveikis NT rinkai ir skolinimuisi, ir nežinomybės, 2023 m. ekonominė perspektyva atrodo šviesesnė, nei 2022 m. rudenį. Tai atsispindi ir geresnėse ekonominėse prognozėse, įskaitant „Bloomberg“ euro zonos BVP prognozę 2023-iesiems, kuris šiuo metu yra 0,3 proc. lyginant su -0,1 proc. 2022 m. lapkritį. 2023 m. sausį Tarptautinis valiutos fondas padidino pasaulinio BVP augimo prognozes 2023-aisiais nuo 0,2 proc. iki 2,9 proc.

Infliacija pasiekė piką ir 2023 m. turėtų mažėti.

Pastaruosius dvejus metus infliacija buvo vienas iš pagrindinių iššūkių pasaulinei ekonomikai, tačiau yra ženklų, kad infliacija pasiekė piką ir 2023 m. pradės mažėti. JAV infliacija jau sumažėjo nuo 9,1 proc. 2022 m. birželį iki 6,4 proc. 2023 m. sausį, o euro zonos infliacija tą patį mėnesį nukrito iki 8,5 proc. Nors Baltijos šalyse infliacija išlieka aukšta, Lietuvoje ir Estijoje ji jau nukrito žemiau 20 proc., o iki 2023 m. vidurio gali nukristi ir žemiau 10 proc.. Yra ženklų, rodančių, kad infliacija toliau mažės: energetikos kainos Europoje grįžta į normalų lygį, o pasaulinės naftos kainos nukrito nuo 120 iki 80 JAV dolerių už barelį. Krovinių gabenimo konteineriais kainos nukrito ir pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį . Tai reikšmingai pagerino pasaulinių gamybos tiekimo grandinių situaciją. Baigiasi ir su pandemija susijusios ekonomikos skatinimo priemonės. Reikšmingai padidėjo palūkanų normos, o pinigų kiekis JAV pirmą kartą per 50 metų mažėja, nors 2021 m. fiksuotas 25 proc. augimas. Todėl finansų rinkose vis labiau tikimasi, kad centriniai bankai jau greitai nustos kelti palūkanų normas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad infliacija dar neįveikta ir, kad ji vis dar gali kelti naujų grėsmių ekonomikai. Paslaugų kainų infliacija vis dar išlieka didelė, nedarbingumo lygis – žemas, todėl yra daug spaudimo dindinti darbuotojų atlyginimus. Tai reiškia, kad centrinių bankų palūkanų politika išliks griežta, nebent ekonomika patirtų netikėtų smūgių. Todėl artimiausiu metu palūkanų normų mažinimo tikėtis neverta.

Ekonominis augimas Baltijos šalyse sustojo.

Ukrainos kaimynystė ir prekybos ryšiai su Rusija lėmė Baltijos šalių ekonomikų sulėtėjimą, o aukštos energijos kainos ir kylančios pasaulinės prekių kainos prisidėjo prie 20 proc. 2022 m. pabaigoje viršijusios infliacijos. Todėl BVP augimas Baltijos šalyse krito sparčiau nei kitose ES dalyse, o 2022 m. augimas buvo artimas 0 proc.. Lyginant su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, Latvijos BVP ketvirtąjį 2022 m. metų ketvirtį nepakito, o Lietuvos – sumažėjo 0,4 proc. Estijos BVP 2022 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo 2,3 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, nors labiausiai tam įtakos turėjo vienkartinių investicijų 2021 m.- poveikis.

Gamybos sektorius jau išgyvena recesiją.

2022 m. Baltijos šalims vos pavyko išvengti recesijos, tačiau gamybos sektorius jau yra recesijoje. Po pandemijos paklausos padidėjimo nuslopimas ir atkurtos atsargos lėmė atsargų ciklo sulėtėjimą, Baltijos šalyse pastebimai sumažėjo naujų pramoninių užsakymų. 2022 m. gruodį Latvijos gamybos apimtys sumažėjo 2,6 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o Estijoje ir Lietuvoje gamybos apimtys sumažėjo atitinkamai 11,5 proc. ir 10,3 proc. Nors šį sumažėjimą iš dalies lėmė aukštos energijos kainos, sumažėjo visų pramonės sektorių gamybos apimtys. Tai pastebima ir kitose šalyse. Svarbiausi rodikliai, pvz., pasauliniai eksporto užsakymai, rodo, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį gamyba išliks silpna, bet antrąjį pusmetį galimas atsigavimas.

Nepaisant aukštos infliacijos, vartojamas išlieka didelis.

Nepaisant aukštos infliacijos, Baltijos šalyse vartojimas nemažėja. Nominalus vartojimas ir mažmeniniai pardavimai eurais 2022 m. augo 20 proc.. Tačiau vartotojų užtikrintumo mažėjimas ir greičiau nei atlyginimai augusios mažmeninės kainos lėmė perkamosios galios sumažėjimą. Todėl faktinis vartojimas iš esmės yra stagnacijoje, o mažmeniniai pardavimai palyginamosiomis kainomis Baltijos šalyse 2023 m. gruodį buvo 3 proc. mažesni nei tuo pačiu metu pernai. Vis labiau pastebimas aukštų energijos kainų poveikis, nors valdžios institucijos ir ėmėsi priemonių šiai naštai palengvinti. Kai kurie namų ūkiai infliacijai įveikti naudoja pandemijos laikotarpio santaupas ir vartojamąsias paskolas. Vartotojai taip pat keičia vartojimo įpročius ir krepšelį, ieško pigesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, Latvijoje gruodį maisto produktų kainų infliacija siekė 29 proc., bet maisto prekių parduotuvių mažmeninė apyvarta eurais augo tik 16 proc. Tačiau yra ir gerų naujienų. Dujų ir elektros kainos krenta ir jei ši tendencija išliks, antroje metų pusėje sumažės sąskaitos už šildymą. Situacija darbo rinkoje išlieka palanki, tikimasi, kad 2023 m. augsiantys atlyginimai palaikys vartojimą. Tačiau mažai tikėtina, kad 2023 m. Baltijos šalyse reikšmingai augs mažmeninės prekybos apimtys, dėl didelės infliacijos jos gali net šiek tiek mažėti.

Aukštesnės palūkanų normos paveiks statybos ir NT rinkas.

Pastaruosius dvejus metus didėjančios statybos kainos buvo pagrindinis NT sektoriaus iššūkis, tačiau pastaruoju metu padidėjusios palūkanų normos ir sumažėjusios naujų būsto paskolų apimtys lėmė būsto rinkos sulėtėjimą. Nors Baltijos šalyse šios tendencijos dar ne tokios ryškios kaip pasaulinėje NT rinkoje, kylančios palūkanų normos vienareikšmiškai paveiks statybos sektorių. Pasaulinė būsto rinka jau vėsta. Pastebimai sulėtėjo JAV antrinė būsto rinka, sumažėjo ir statytojų optimizmas, o Švedijoje būsto kainos jau nukrito 15 proc., lyginant su aukščiausiu tašku. Baltijos šalių būsto rinka labiau subalansuota, pastarąjį dešimtmetį būsto kainos augo kartu su atlyginimais. Tačiau kai kurie NT rinkos segmentai nuo COVID-19 pandemijos pradžios išgyveno pakilimą. Didelę būsto paskolų Baltijos regione dalį sudaro paskolos su kintamąja palūkanų norma, todėl būsto paskolas turintys gyventojai labiau nei kitur pajus kylančią „Euribor“ palūkanų normą, nors įsiskolinimo lygis Baltijos šalyse yra vienas iš žemiausių euro zonoje ir namų ūkiams turės mažesnį poveikį nei didelės energijos kainos. Be to, artimiausius dvejus metus Baltijos regionas turėtų pajusti didelių ES fondų investicijų teikiamą naudą. Latvijos valdžios institucijos 2023 m. investicijas ketina padidinti nuo 700 iki 900 milijonų eurų. Tai padės paremti statybų sektorių ir bendrą ekonominį regiono augimą laikotarpiu, kai privataus sektoriaus investicijų yra mažiau.

Nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo, Baltijos šalių darbo rinka išlieka atspari.

2022 m. gruodį nedarbo lygis Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje nukrito iki 7,1 proc., 5,8 proc. ir 5,7 proc. atitinkamai. Tuo pačiu laikotarpiu augo atlyginimai. Estijoje vidutinis atlyginimas 2022 m. trečią ketvirtį padidėjo 8,1 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Latvijoje atlyginimai augo 6,3 proc., Lietuvoje – 12,6 proc. Nors ekonomikos augimas ir sulėtėjo, įmonės imasi atsargumo priemonių, bet neatleidžia darbuotojų. Dėl nepalankios demografinės situacijos darbingo amžiaus žmonių skaičius Baltijos šalyse mažėja. Kiekvienais metais daugiau žmonių išeina į pensiją nei pradeda dirbti. Tikėtina, kad net atsižvelgus į imigraciją iš Ukrainos, ši situacija nesikeis. Demografijos problema ypač opi sektoriuose, kur vidutinis darbuotojų amžius yra didesnis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo, pramonės, transporto sektoriuose ir valstybinėse institucijose. Demografiniai sunkumai taip pat juntami sektoriuose, kuriuose dirba daug jaunų žmonių, pavyzdžiui, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Pandemijos metu įmonėms nelengvai sekėsi surasti naujų darbuotojų, kurie pakeistų atleistuosius, todėl darbo rinkoje šiuo metu mažiau laisvų darbo vietų, o įmonės neskuba atleisti darbuotojų.

Ekonominė Baltijos šalių situacija.

Augimo perspektyvos 2023-iaisiais geresnės, nei 2022 m. rudenį. Nors ekonominė situacija ir sudėtinga, yra priežasčių atsargiam optimizmui. Išvengta blogiausių energetikos krizės scenarijų, nors energetikos situacija dar ir nevisiškai išspręsta, kainos išlieka aukštos. Infliacija pasiekė piką ir 2023 m. viduryje turėtų mažėti. Kol kas Baltijos šalių infliacijos rodikliuose neatsispindi gamtinių dujų kainos sumažėjimas, bet jei jų kaina išliks panašiame lygyje, kitą rudenį Baltijos šalyse turėtų sumažėti šildymo kainos, o 2023 m. pabaigoje ar 2024 m. pradžioje galima defliacija. Vartojamas išlieka pakankamai stabilus, nors vartotojų optimizmas ir žemas. Nekilnojamojo turto rinka pradėjo vėsti, tačiau mažiau nei kitose šalyse, o artimiausiais metais regioną pasieks reikšmingos ES fondų investicijos. Verslo atstovų optimizmas Baltijos šalyse didėja, nors ekonomikai neprognozuojamas apčiuopiamas augimas, tačiau gili recesija taip pat nenumatoma, nors 2023 m. antrame pusmetyje vis dar galima. Žemas nedarbo lygis yra geras ženklas, bet tai yra vėluojantis rodiklis, mažai ką pasakantis apie ateities augimo perspektyvas. Aukštesnės palūkanų normos jau atvėsino pasaulinę būsto rinką, daugelis pasaulinės ekonomikos indikatorių vis dar rodo recesijos pradžią. Baltijos šalių gamybos sektorius jau yra recesijoje, atsargų ciklas greičiausiai truks iki metų pabaigos. Geresnių naujienų šiais metais galima laukti iš Kinijos, kurios ekonomika po COVID-19 apribojimų panaikinimo turėtų atsigauti. Aukštesnė paklausa Kinijoje gali vėl padidinti gamtinių išteklių kainas, todėl infliaciniai iššūkiai dar toli gražu nesibaigė, nors finansų rinkos ir tikisi, kad centriniai bankai nustos didinti palūkanų normas. Mano prognozė būtų, kad Baltijos šalyse šiais metais infliacija gali siekti 7-9 proc., BVP 2023 m. gali sumažėti 1-1,5 proc., 2024 – augti 3-4 proc.

Išsamesnė analizė: