„Citadele“ ekonomistas Mārtiņš Āboliņš: Auga pasaulio ekonomikos recesijos rizika

Energetikos krizė Europoje, Rusijos invazija į Ukrainą, sparčiai augančios palūkanų normos, nestabilumas finansų rinkose, aukšta infliacija ir krentanti perkamoji galia, nulinė COVID-19 strategija ir krizė Kinijos nekilnojamojo turto sektoriuje bei vartojimo struktūros normalizavimas pasibaigus COVID-19 pandemijai vis labiau veikia pasaulio ekonomikos augimą. Dėl to Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar kartą sumažino 2023 metų pasaulio ekonomikos prognozę nuo 2,9 proc. 2022 m. liepos mėn. iki 2,7 proc. šiame laikotarpyje. Tai labai didelis pasaulio ekonomikos augimo kritimas po 6 proc. augimo 2021 metais. Manoma, kad 2023 metais, išskyrus pirmuosius COVID-19 pandemijos metus 2020 metais, pasaulio ekonomika augs lėčiausiai nuo 2009 metų Tačiau rizika vis dar krypsta į neigiamą pusę, TVF taip pat įspėjo, kad blogiausia dar laukia ateityje. Kita vertus, tiek pasaulyje, tiek Baltijos šalyse faktinė ekonomikos situacija tebėra gana gera, o pablogėjimą dažniausiai atspindi tik vertinimų rodikliai. Tačiau per artimiausius 6-12 mėnesių recesijos rizika mūsų regione taip pat yra didelė.

Euro zonoje infliacija pasiekė 10 proc., tuo tarpu Baltijos šalyse kainų augimas buvo didesnis nei 20 proc. Bendra pasaulinė infliacija 2022 metais bus artima 9 proc. - tai didžiausias infliacijos lygis pasaulyje nuo 1996 metų. Pagrindinis infliaciją skatinantis veiksnys ir toliau yra sparčiai kylančios gamtinių išteklių kainos, tačiau, siekdami užkirsti kelią infliacijos lūkesčių įtvirtinimo panaikinimui (angl. unanchoring of inflation expectations) ir darbo užmokesčio ir kainų spiralės formavimuisi, centriniai bankai pradėjo sparčiai didinti palūkanų normas. JAV Federalinio rezervų banko palūkanų norma viršijo 3 proc., o 6 mėn. euro zonos Euribor palūkanų norma pasiekė 2 proc. ir, remiantis finansų rinkos prognozėmis, gali priartėti prie 3 proc. Tuo pačiu nemažai požymių rodo, kad aukščiausias infliacijos taškas jau arti, ir artimiausiais mėnesiais infliacija pasaulyje greičiausiai pradės mažėti. Pandemijos metu buvusio prekių trūkumo laikotarpis baigėsi - atsargų lygis atsigavo, naujų užsakymų apimtys pasaulinėje pramonėje pradėjo kristi, o konteinerių gabenimo išlaidos tarp Kinijos, JAV ir Europos nuo praėjusių metų pabaigoje pasiekto aukščiausio lygio sumažėjo beveik 80 proc. Be to, nuo gegužės mėnesio pasaulinės maisto, metalų ir naftos kainos sumažėjo beveik 20 proc. Tuo tarpu pasaulinės maisto kainos nuo balandžio mėnesio sumažėjo beveik 14 proc. Tačiau sumažėjusi infliacija ir recesijos rizika negali automatiškai reikšti palūkanų normų mažinimo, nes per greitas palūkanų normų kritimas gali vėl sukelti naują infliacijos bangą po to, kai baigsis recesijos grėsmė.

Europos šalims pavyko greičiau nei planuota pasirengti žiemai, o dujų atsargos jau spalio viduryje siekė daugiau nei 90 proc., nepaisant to, kad nutrūko dujų tiekimas iš Rusijos ir buvo sabotuoti „Nordstream“ dujotiekiai. Pilnos gamtinių dujų saugyklos ir šiltas ruduo sumažino artimiausios perspektyvos paklausą, Europai pavyko pakeisti rusiškas dujas kitais šaltiniais. Dėl to gamtinių dujų kainos Europoje nukrito žemiau nei 100 eurų už megavatvalandę (rugpjūčio pabaigoje buvo daugiau nei 300 eurų). Tačiau net ir visiškai užpildytos gamtinių dujų saugyklos negali užtikrinti Europos dujų suvartojimo žiemą poreikio, o Europos energetinė padėtis priklausys nuo importo srautų, todėl negalima visiškai atmesti energijos tiekimo sutrikimų. Be rusiškų dujų taip pat nebus lengva užtikrinti pakankamą gamtinių dujų atsargų kiekį 2023-2024 metais, nes pasaulinėje rinkoje esantis suskystintų dujų kiekis gali būti nepakankamas, kad kompensuotų Europos importą iš Rusijos.

Dėl energetikos krizės recesijos grėsmė Europoje yra didesnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors šios krizės rizika sumažėjo, ji nėra visiškai panaikinta, o infliacija, kuri viršija 10 proc., verčia Europos centrinį banką didinti palūkanų normas net ir tada, kai ekonomikos augimas jau silpnėja. Rugsėjo mėnesį vartotojų pasitikėjimo vertinimai euro zonoje krito iki istoriškai žemiausio lygio, net žemiau nei 2008 ir 2020 metais. Vokietijos vartotojų ketinimai įsigyti stambesnius pirkinius smarkiai apriboti, o Vokietijos verslo perspektyvos taip pat nukrito žemiau 2008 m. lygio. Tuo pat metu infliacija Europoje vis dar sudaro 10 proc., o didėjančios palūkanų normos pradeda riboti šalių galimybes remti savo ekonomiką - tai aiškiai parodė labai neigiama finansų rinkų reakcija į Didžiosios Britanijos planus mažinti mokesčius papildomo skolinimosi sąskaita.

Tačiau jau pasirodė ekonomikos lėtėjimo požymiai, 2022 m. II ketvirtį BVP augimas pradėjo mažėti. II ketvirtį Latvijos BVP, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,9 proc., Lietuvos BVP padidėjo 2,6 proc., o Estijos - tik 0,6 proc. Nuo 2022 m. vasario mėnesio verslo atstovų ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai Baltijos šalyse pastebimai pablogėjo ir vartotojų pasitikėjimo vertinimas nukrito iki tokio lygio, kuris paskutinį kartą buvo stebimas Covid-19 pandemijos pradžioje. Tačiau pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos apimtys išaugo, darbo rinka išlieka stipri, kreditavimas Baltijos šalyse toliau auga, nors tarp neigiamų vartotojų pasitikėjimo rodiklių ir didėjančio darbo užmokesčio bei mažmeninės prekybos susidarė precedento neturintis atotrūkis.

Nors nuo rugpjūčio mėnesio gamtinių dujų kainos Europoje sumažėjo, jos vis dar labai didelės. Esant dabartinėms elektros energijos, gamtinių dujų ir naftos kainoms, metinės Baltijos šalių energijos išteklių importo išlaidos Estijoje padidėtų maždaug 1,5 mlrd. eurų, Latvijoje - 2 mlrd. eurų, o Lietuvoje - daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 5-6 proc. BVP ir kartu su išaugusiomis maisto kainomis yra didelis sukrėtimas ekonomikai. Dalį šio padidėjimo padengs vyriausybės paramos priemonės, tuo tarpu Europoje ieškoma administracinių ir teisinių priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti energijos išteklių kainas ir ypač nutraukti glaudų elektros energijos ir gamtinių dujų kainų sąryšį. Tačiau namų ūkių ir įmonių finansinė našta labai išaugs, sumažės perkamoji galia, tuo pačiu pablogės ekonomikos padėtis. Be to, energetikos problema susijusi ne tik su finansais. Be importo iš Rusijos šiais metais Baltijos šalių ir Suomijos regionuose neužteks gamtinių dujų normaliam vartojimui. Spalio viduryje Inčukalnos dujų saugykloje Latvijoje buvo apie 13 TWh gamtinių dujų, o Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje žiemos laikotarpiu suvartojama beveik 50 TWh gamtinių dujų. Klaipėdos ir Inkoo gamtinių dujų terminalai šią žiemą negalės užtikrinti pakankamo importo kiekio. Tačiau gera žinia ta, kad naudojant alternatyvius energijos šaltinius ir įgyvendinant protingas taupymo priemones gamtinių dujų suvartojimas mūsų regione jau sumažėjo apie 30 proc. Jei pavyks tokį lygį išlaikyti, gamtinių dujų atsargų šiai žiemai turėtų užtekti, tačiau kainos yra ir bus aukštos, o mūsų ir visos Europos laukia 6-12 sunkių mėnesių.

Vertinant eurais, mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūčio mėnesį visose trijose Baltijos šalyse, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 20 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo infliacija, o perkamosios galios mažėjimas tampa vis labiau pastebimas. Rugpjūčio mėnesį mažmeninės prekybos fizinė apyvarta, neatsižvelgiant į infliaciją, tik šiek tiek padidėjo Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje fizinė mažmeninės prekybos apyvarta šiek tiek sumažėjo. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Baltijos šalyse, kaip ir euro zonoje, šiuo metu yra tik šiek tiek aukštesnis negu 2009 metas, tačiau didelės energijos išteklių kainos žiemos mėnesiais pablogins namų ūkių finansinę padėtį. Tiesą sakant, jau dabar, dar prieš gaunant sąskaitas už šildymą, galima pastebėti, kad namų ūkių finansinė padėtis blogėja. Namų ūkių indėliai Baltijos šalių bankuose nebedidėja, mažmeninė prekyba auga sparčiau nei darbo užmokestis, o vartojimo paskolos taip pat pradėjo augti. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse viršija 20 proc. ir toliau kyla į viršų, tačiau artimiausiais mėnesiais turėtų būti pasiektas infliacijos aukščiausias taškas ir kitų metų pradžioje ji turėtų pradėti mažėti.

Europoje didelės energijos kainos jau verčia daug energijos naudojančias įmones nutraukti arba apriboti gamybą. Tuo pat metu visame pasaulyje mažėja naujų pramonės užsakymų, o atsargų lygis, kuris COVID-19 pandemijos metu labai sumažėjo ir daug kur susidarė deficitas, dabar gerokai išaugo. Silpnesnė išorės paklausa jau jaučiama ir Baltijos šalyse. Rugpjūtį Latvijoje ir Estijoje pramonės gamybos apimtys, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 1,2-3,7 proc., ir nors Lietuvoje toliau stebimas spartus augimas, naujų pramonės užsakymų mažėja visose Baltijos šalyse. Remiantis „Nordpool“ paskelbtais duomenimis, rugsėjo ir spalio mėnesiais, palyginti su praėjusiais metais, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse krito 5-10 proc. Žinoma, didelės kainos skatina taupyti energiją, be to sparčiai auga elektros energijos gamyba savo reikmėms naudojant saulės kolektorius. Tačiau tai greičiausiai nepagrindžia viso vartojimo sumažėjimo; veikiau tai yra ženklas, kad toliau traukiasi pramonės veikla. Be to, infliacijos sukeltas perkamosios galios sumažėjimas bus juntamas ne tik Baltijos šalyse ir tai reikš mažesnį pramonės prekių vartojimą, taip pat krentančias statybų apimtis. Pavyzdžiui, medienos kainos JAV jau grįžo į priešpandeminį lygį. Šios aplinkybės ir energetikos krizė Europoje leidžia prognozuoti, kad 2023 m. pramonės gamybos apimtys Baltijos šalyse gali kristi.

Nors skolinimas Baltijos šalyse išlieka didelis, o nekilnojamojo turto kainos ir toliau kyla, statybų sektoriuje pastebimi lėtėjimo požymiai. Palyginti su ankstesniais metais, 2022 m. antrąjį ketvirtį fizinės statybų apimtys Latvijoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 13,7 proc. ir 1,4 proc., tuo tarpu Lietuvoje statybų apimtys padidėjo tik 1,4 proc. Spartus kainų kilimas ir neapibrėžtumas, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, sustabdė kai kurių projektų įgyvendinimą. Be to, dėl infliacijos ėmė kilti ir palūkanų normos, o 6 mėn. EURIBOR norma, kuri birželio pradžioje buvo 0 proc., dabar pasiekė 2 proc. Kol kas didelių pokyčių Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje nematome, nes palūkanų normos buvo padidintos tik dabar, o ekonominė padėtis apskritai vis dar gera. Tačiau, išaugus palūkanų normoms, mažės ir būsto paskolų apimtys, o tai turės įtakos nekilnojamojo turto rinkai. Be to, daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų Baltijos šalyse yra su kintama palūkanų norma, todėl palūkanų normų augimas turės įtakos ne tik naujiems pirkėjams, bet ir tiems, kurie jau yra paėmę būsto paskolas anksčiau. Vis dėlto pastaraisiais metais bankai Baltijos šalyse skolina gana atsargiai, o skolos lygis mūsų regione yra vienas mažiausių Europoje. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius Baltijos šalyse šiemet šiek tiek sumažėjo, Latvijoje pradėjo kristi sovietmečio serijinės statybos butų kainos. Augančios statybų kainos kartu su palūkanų normų kilimu sulėtins aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, tuo pačiu ir statybų sektoriuje. Vis dėlto dideliam nuosmukiui, tikriausiai, nėra pagrindo, nes nekilnojamojo turto kainų ir pajamų santykis Baltijos šalyse yra gana pagrįsto lygio, o slopstantį privataus sektoriaus aktyvumą statybose artimiausiais metais iš dalies kompensuos tikėtina parama ekonomikai remti iš ES ekonomikos gaivinimo fondo lėšų.

Nedarbo lygis Baltijos šalyse ir toliau mažėja, o Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedarbas 2019 m. pabaigoje nukrito iki prieš pandemiją buvusio lygio ir šiuo metu nedarbas Baltijos šalyse svyruoja nuo 5,2 proc. iki 6,5 proc. Tuo pat metu darbo užmokestis ir toliau auga maždaug 10 proc. per metus, tačiau šiemet kainų augimas gerokai lenkia pajamų augimą. Dėl to mažėja gyventojų perkamoji galia, indėliai bankuose nebeauga, gyventojai pradeda naudoti COVID-19 metu sukauptas santaupas, o vartojimo paskolų apimtys didėja. Didelė infliacija neabejotinai sukurs papildomą spaudimą darbo užmokesčio didinimui, tačiau per pastaruosius 10 metų ryšys tarp darbo užmokesčio augimo ir infliacijos nebuvo labai stiprus, o didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų gali šiek tiek pristabdyti darbo užmokesčio kilimą. Lėtesnį ekonomikos augimą rodo ir šiek tiek mažesnis darbo paieškos skelbimų skaičius, tačiau didelių pokyčių darbo rinkoje kol kas nėra. Žinoma, darbo rinka ekonomikos tendencijas atspindi pavėluotai, todėl padėtis dar gali pasikeisti.

Gera žinia ta, kad Baltijos regiono šalių ekonomika yra stipri: skolos lygis nedidelis, finansų sistema stabili, o nekilnojamojo turto rinkoje nėra akivaizdžių didelio perkaitimo požymių. Todėl 2008 m. krizė neturėtų pasikartoti. Tačiau artimiausiais mėnesiais tikėtinas ekonomikos sulėtėjimas. Jau dabar mažėja naujų pramonės užsakymų, didelės maisto ir energijos kainos mažina vartotojų perkamąją galią. Tai turės įtakos prekybos ir paslaugų sektoriams. Be to, prastėja ir padėtis darbo rinkoje, todėl artimiausi 6-12 mėnesių Baltijos šalių ekonomikai bus sudėtingi ir kitais metais bendras Baltijos šalių BVP gali kristi 0,2-0,6 proc. Infliacija kitais metais taip pat mažės, tačiau tikėtina, kad padėtis energetikos rinkoje išliks labai įtempta ir kitą žiemą, be to, finansų rinka prognozuoja, kad gamtinių dujų kainos išliks aukštos iki 2025 m. Didelė infliacija ir augančios palūkanų normos reiškia, kad vyriausybių fiskalinės galimybės yra mažesnės nei COVID-19 pandemijos pradžioje. Laikotarpis, kai šalys galėjo skolintis už labai mažas ar net nulines palūkanų normas, baigėsi, o skolinimosi palūkanų normos jau gerokai išaugo, taigi, finansų rinkos atidžiai seka vyriausybių veiksmus. Pavyzdžiui, neseniai Jungtinės Karalystės ekonomikos paramos bandymai lėmė staigų valiutos kurso smukimą ir palūkanų normų augimą bei sukėlė riziką finansiniam stabilumui. Esminis energetikos krizės sprendimas yra ne subsidijos vartojimui, kurių reikia trumpuoju laikotarpiu, bet investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių gamybą ir dujų importo infrastruktūrą.