Nors skolinimas Baltijos šalyse išlieka didelis, o nekilnojamojo turto kainos ir toliau kyla, statybų sektoriuje pastebimi lėtėjimo požymiai. Palyginti su ankstesniais metais, 2022 m. antrąjį ketvirtį fizinės statybų apimtys Latvijoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 13,7 proc. ir 1,4 proc., tuo tarpu Lietuvoje statybų apimtys padidėjo tik 1,4 proc. Spartus kainų kilimas ir neapibrėžtumas, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, sustabdė kai kurių projektų įgyvendinimą. Be to, dėl infliacijos ėmė kilti ir palūkanų normos, o 6 mėn. EURIBOR norma, kuri birželio pradžioje buvo 0 proc., dabar pasiekė 2 proc. Kol kas didelių pokyčių Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje nematome, nes palūkanų normos buvo padidintos tik dabar, o ekonominė padėtis apskritai vis dar gera. Tačiau, išaugus palūkanų normoms, mažės ir būsto paskolų apimtys, o tai turės įtakos nekilnojamojo turto rinkai. Be to, daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų Baltijos šalyse yra su kintama palūkanų norma, todėl palūkanų normų augimas turės įtakos ne tik naujiems pirkėjams, bet ir tiems, kurie jau yra paėmę būsto paskolas anksčiau. Vis dėlto pastaraisiais metais bankai Baltijos šalyse skolina gana atsargiai, o skolos lygis mūsų regione yra vienas mažiausių Europoje. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius Baltijos šalyse šiemet šiek tiek sumažėjo, Latvijoje pradėjo kristi sovietmečio serijinės statybos butų kainos. Augančios statybų kainos kartu su palūkanų normų kilimu sulėtins aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, tuo pačiu ir statybų sektoriuje. Vis dėlto dideliam nuosmukiui, tikriausiai, nėra pagrindo, nes nekilnojamojo turto kainų ir pajamų santykis Baltijos šalyse yra gana pagrįsto lygio, o slopstantį privataus sektoriaus aktyvumą statybose artimiausiais metais iš dalies kompensuos tikėtina parama ekonomikai remti iš ES ekonomikos gaivinimo fondo lėšų.