Rusijos invazija į Ukrainą, sparti infliacija, didėjančios palūkanų normos ir mažėjančios realiosios pajamos kelia didelę riziką Baltijos regionui. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės 2022 m. buvo sumažintos, ir šiemet visose trijose Baltijos šalyse jis gali siekti tik apie 2 %. Gera žinia ta, kad kol kas ekonominė padėtis vis dar nebloga. Namų ūkių išlaidos didėja, apribojimai dėl COVID-19 jau panaikinti, namų ūkiai turi santaupų, o kylančias energijos kainas kompensuoja vyriausybės paramos priemonės. Tuo pat metu darbo rinkoje mažėja nedarbas, didėja darbo užmokestis, o neigiamas karo Ukrainoje poveikis dar nėra jaučiamas. Visgi išlieka pavojus, kad per artimiausius metus ar dvejus Baltijos šalis gali užklupti ekonominis nuosmukis. Vartotojų nuotaikos darosi pesimistinės, kainos auga sparčiau nei darbo užmokestis, perkamoji galia mažėja, Rusijos karo poveikis kol kas jaučiamas tik iš dalies. Tikėtina, kad vartotojų kainų infliacija Baltijos šalyse šiais metais viršys 12 %, o kitais metais gali siekti 4–5 %. Esant dabartinėms energijos kainoms, Baltijos šalių energijos importo išlaidos gerokai išaugs. Be valstybės paramos namų ūkiai rudenį negalės padengti energijos išlaidų, o BVP augimas kitais metais greičiausiai bus labai nedidelis – vos 1–2 %. Baltijos šalių ekonomikos būklė kol kas tebėra gera – vyriausybės, namų ūkių ir įmonių skola nedidelė, skolinimasis finansuojamas vietiniais ištekliais, o užsienio prekyba subalansuota. Todėl tikėtina, kad nuosmukis reikš mažesnę išorės paklausą, lėtesnį paslaugų sektoriaus atsigavimą, mažesnes realiąsias pajamas ir mažesnę perkamąją galią, galbūt šiek tiek padidės nedarbas. Tačiau euro zonoje ekonomika ir toliau augs, todėl svarbu ne tik galvoti apie riziką, bet ir ieškoti galimybių, o iš vyriausybės pusės – ne tik svarstyti subsidijas, bet ir investuoti į energetikos sektorių.