„Citadele“ ekonomistas Mārtiņš Āboliņš: Staigus infliacijos augimas sukėlė naujų iššūkių ekonomikai

Nepaisant to, verslo nuotaikos Jungtinėse Amerikos Valstijose, euro zonoje ir visame pasaulyje išlieka teigiamos, o pasaulio ekonomika toliau auga ir atsigauna po COVID-19 pandemijos. Visgi infliacija, kuri netikėtai šoko aukštyn ekonomikai dar nespėjus visiškai atsigauti, tapo svarbia politine problema, verčiančia vyriausybes įgyvendinti kainų mažinimo priemones, o centrinius bankus – didinti palūkanų normas. Rusijos invazija į Ukrainą ir Kinijos taikomi griežti COVID-19 apribojimai dar labiau sukrėtė pasaulio ekonomiką, paskatino tolesnę infliaciją ir papildomai sutrikdė pasaulines gamybos grandines. Minėti pokyčiai vis labiau koreguoja ekonomikos augimo prognozes – pavyzdžiui, 2022 m. balandžio mėn. Tarptautinis valiutos fondas dar kartą sumažino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,4 % iki 3,6 %.

Per pastaruosius metus kainos kilo daug sparčiau, nei tikėtasi – tokia didelė infliacija išsivysčiusiose šalyse fiksuota pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. Vartotojų kainų infliacija JAV ir Europoje pasiekė 7–8 %, mūsų regione kainų augimas jau gerokai viršija 10 %, o gamintojų kainų infliacija daugelyje Europos šalių pasiekė 30 %. Kur kas spartesnį, nei tikėtasi, kainų augimą paskatino didžiausios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ekonominės paramos priemonės ir Rusijos invazija į Ukrainą. Visgi tokią padėtį lėmė ne vienas ar du veiksniai, o sutapę daugelis įvykių. Infliaciją pasaulyje, taigi ir Europoje, šiuo metu daugiausia spartina kylančios maisto produktų, energijos, metalų ir įvairių kitų gamtinių išteklių kainos. Nuo 2019 m. pabaigos pasaulinės gamtinių išteklių kainos beveik padvigubėjo, nors JAV ir euro zonos ekonomikos tikroji vertė tik šiek tiek viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Pastaruosius dvejus metus ekonomikos augimas buvo labai netolygus, dabar suvartojame daug daugiau prekių nei anksčiau, bet mažiau paslaugų. Didesniam prekių vartojimui reikia daugiau išteklių ir energijos. Be to, dėl karantino, plataus masto COVID-19 apribojimų, netikėtų vartojimo svyravimų, papildomų kliūčių kertant sienas, dažnesnių ir ilgesnių darbuotojų nedarbingumo atostogų sutriko pasaulinė gamybos sistema. Pasaulinės naftos kainos šiuo metu svyruoja nuo 100 iki 120 JAV dolerių, ir nors strateginių naftos atsargų panaudojimas, tebesitęsiantis Rusijos naftos eksportas ir griežtos Kinijos COVID-19 priemonės sumažino spaudimą naftos kainoms, akivaizdu, kad infliacijos poveikis pasaulio ekonomikai tikrai nesibaigė.

Didėjanti infliacija, kitaip nei, pavyzdžiui, tam tikro konkretaus sektoriaus nuosmukis ar nedarbo augimas, yra politiškai sudėtinga problema, nes ji vienu metu veikia visą visuomenę. Brangesnis maistas ir degalai, didesnės išlaidos šildymui didina politinį nestabilumą, kursto pilietinius neramumus ir konfliktus, dėl to infliacija gali tapti gera terpe populizmui. Politikai ir centriniai bankai jaučia didelį spaudimą riboti kainų kilimą, nors priemonių tam ir nėra daug. JAV Federalinis rezervų bankas (FED) jau pradėjo kelti bazines palūkanų normas, netrukus jas gali pradėti didinti ir Europos centrinis bankas. Finansų rinkos duomenimis, JAV šiais metais palūkanų normas gali padidinti net 10 kartų – metų pabaigoje bazinės palūkanų normos gali priartėti prie 3 %, o euro zonoje palūkanų normos 2023 m. gali viršyti 1 %. Tai būtų didžiausias palūkanų normų kilimas per pastaruosius dešimtmečius. Beje, per praėjusius 80 metų JAV tik keletą kartų pavyko įgyvendinti „minkštąjį nusileidimą“ – padidinti palūkanų normas nesukeliant recesijos.

Pasaulyje lėtėja naujų pramoninės gamybos užsakymų augimas, daug kur smarkiai pablogėjo vartotojų nuotaikos, o gerokai padidėjusios būsto kreditų palūkanų normos pradėjo vėsinti JAV būsto rinką. Trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija rodo, kad finansų rinkos nerimauja ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl augimo. Pastarųjų 50 metų patirtis JAV rodo, kad jei trumpalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas tampa didesnis už ilgalaikes palūkanų normas, po metų – dvejų prasideda nuosmukis. Tuo metu Europoje papildomą riziką ekonomikai kelia labai brangūs energijos ištekliai: gamtinių dujų kainos Europoje šiuo metu yra 4–5 kartus didesnės nei JAV, o palūkanų normų didinimas nepadeda pakeisti Rusijos gamtinių išteklių kitais šaltiniais. Besivystančiose šalyse didelių problemų kelia ne tik aukštos energijos kainos, sparčiai kylančios maisto kainos, bet ir stiprus doleris bei didėjančios JAV palūkanų normos, kurios didina skolos doleriais naštą. Visa tai kelia pavojų viso pasaulio ekonomikos augimui.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais Baltijos šalių ekonomikos augimas išliko spartus, o Rusijos karinės invazijos į Ukrainą poveikis iš esmės buvo jaučiamas tik dėl didėjančios infliacijos. 2022 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021 m., Lietuvos BVP išaugo 4,6 %, Latvijos BVP net 6,7 %, Estijos – 4,3 %. Taigi Baltijos šalys atsigavo sparčiau, nei visos euro zonos ekonomika, trumpalaikiai ekonominiai rodikliai mūsų regione taip pat išlieka teigiami. Nuo 2022 m. vasario mėn. padidėjo atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis apyvarta, mažėjo nedarbas, didėjo laisvų darbo vietų ir darbo skelbimų skaičius. Be to, nepaisant didelių kainų, elektros energijos suvartojama daugiau nei prieš metus – tai rodo stabilią pramonės veiklą. Visgi pastaraisiais mėnesiais rizika Baltijos šalių ekonomikos augimui taip pat išaugo: dėl karo Ukrainoje kovo ir balandžio mėn. labai pablogėjo ekonominės nuotaikos, pramonei teko skubiai ieškoti metalų ir kitų žaliavų tiekėjų, darbo užmokesčio augimas atsilieka nuo kainų augimo. Visas infliacijos poveikis bus juntamas tik antrąjį pusmetį ir rizika, kad per artimiausius metus ar pusantrų Baltijos šalyse gali kilti ekonominis nuosmukis, išlieka didelis.

Pirmą kartą nuo 2008 m. infliacija Baltijos šalyse viršijo 10 %, o Estijoje balandžio mėn. pasiekė 19 %. Smarkiai išaugusią infliaciją Baltijos šalyse daugiausia lėmė kylančios pasaulinės žaliavų kainos, kurios artimiausiais mėnesiais nesumažės. Be to, rudenį gerokai padidės šildymo išlaidos, nes gamtinių dujų kainos šiuo metu yra 5–6 kartus didesnės nei ankstesniais metais, o dėl nepalankių oro sąlygų keliuose svarbiausiuose pasaulio maisto gamybos regionuose ir didelių trąšų kainų maisto produktų kainos pasaulyje gali išaugti dar 10–30 %. Vyriausybės taikomos paramos priemonės padės kiek sumažinti kainų augimą, tačiau gamintojų kainų infliacija Baltijos šalyse jau pasiekė 30 %, ir spaudimas vartotojų kainoms išliks didelis. Nors gamintojų kainos Baltijos šalyse kilo panašiai kaip ir visoje euro zonoje, vartotojų kainų augimas mūsų regione euro zonos infliaciją viršijo beveik du kartus. Santykinai didesnę vartotojų kainų infliaciją Baltijos šalyse galima paaiškinti tuo, kad didžiąją dalį pajamų išleidžiame maistui ir energijai, todėl šių kainų kilimą jaučiame labiau. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Pastaraisiais metais darbo užmokestis Baltijos šalyse augo sparčiau nei ekonomika, bet maža bendroji infliacija neleido įmonėms kainų augimo perkelti vartotojams. Tačiau šiandien jau visi žino, kad kainos kyla, todėl niekam nereikia aiškinti, kodėl jos didėja, ir atitinkamai įmonės gali mėginti pasinaudoti šia galimybe, t. y. padidinti vartotojams kainas. Galiausiai gali būti, kad Baltijos šalių prekybininkai su gamintojais yra sudarę trumpesnes tiekimo sutartis, ir kainos jose ne taip stipriai fiksuotos, todėl pasaulinių kainų kilimą jaučiame greičiau – tai patvirtina ir kitose Rytų Europos šalyse stebima panaši infliacijos dinamika.

Mažmeninė prekyba Baltijos šalyse po COVID-19 apribojimų atsigavo gana greitai, o Rusijos invazija į Ukrainą dar nepadarė didelės įtakos vartotojų išlaidoms. Be to, namų ūkių pajamos toliau auga, per COVID-19 laikotarpį padidėjo namų ūkių santaupos, baigiasi šildymo sezonas, o didėjančias energijos kainas kompensavo vyriausybės paramos priemonės. Kita vertus, vartotojų nuotaikos nuo vasario pradžios labai pablogėjo ir balandžio mėn. buvo tik šiek tiek geresnės nei pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais. Nepaisant to, vartotojų išlaidos ir toliau didėja. Panaikinus COVID-19 apribojimus, atsirado daugiau galimybių aktyviau naudotis paslaugomis – balandžio mėn. atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis duomenys rodo smarkiai augančias išlaidas įvairioms laisvalaikio ir pramogų paslaugoms bei kelionėms. Vartotojų išlaidos įvairioms prekėms taip pat auga, nors ir lėčiau nei paslaugoms. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse viršija darbo užmokesčio augimą, tad antrąjį metų pusmetį laukia didelis ekonominis neapibrėžtumas. Tikimasi, kad vyriausybė imsis priemonių, tačiau visų padidėjusių išlaidų kompensuoti tikriausiai nepavyks, be to, santaupos pasiskirsčiusios netolygiai – kai kurie žmonės jų paprasčiausiai neturi. Sumažėjus realiosioms pajamoms, teks koreguoti išlaidas ir mažmeninės prekybos įmonės turės atsižvelgti į sumažėjusią vartotojų perkamąją galią. Taigi antrąjį metų pusmetį prekybos apyvarta tam tikruose sektoriuose taip pat gali sumažėti.

Didinti gamybą įmonėms leido ir didelė išorės paklausa. 2022 m. kovą, palyginti su 2021 m. kovo mėn., Lietuvoje gamybos apimtys padidėjo 23 %, Latvijoje – 9 %, Estijoje 6,6 %. Tuo pačiu metu gamintojų kainų infliacija pasiekė 30 %, o pramonės įmonėms tenka nelengva užduotis rasti naujų žaliavų tiekėjų, pakeisiančių iš Rusijos anksčiau pirktas žaliavas, taip pat ir naujų rinkų, nes Rusija iki šiol buvo svarbi eksporto partnerė. Visgi išorės paklausa ir toliau išlieka didelė, o nauji pramonės užsakymai Baltijos šalyse antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo. Naujų metalų, cheminių medžiagų ir kitų žaliavų tiekėjų paieškai reikės laiko, sąnaudos didės, o ekonominių santykių su Rusija nutraukimo poveikis bus labiau juntamas antrąjį pusmetį. Priklausomybė nuo Rusijos išteklių yra svarbi problema ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje ES – apie 40 % ES suvartojamų gamtinių dujų ir naftos iki šiol buvo tiekiama iš Rusijos. Didelės energijos kainos daro neigiamą poveikį Europos pramonės konkurencingumui ir augimo potencialui, o tai kelia pavojų ir Baltijos šalių gamintojams, nes esama ženklų, kad didelė infliacija pradeda mažinti paklausą visame pasaulyje. Naujų užsakymų skaičius pasaulinėje pramonėje nebedidėja, o COVID-19 apribojimų panaikinimas skatina paklausą paslaugų sektoriuje. Taigi gali būti, kad antrąjį šių metų pusmetį pramonės apimtis gali sumažėti ir dėl to gali kilti staigių žaliavų kainų svyravimų rizika, nes paklausa taptų mažesnė, nei buvo planuota.

Panaikinus COVID-19 apribojimus, veiklą galėjo atnaujinti viešojo maitinimo, viešbučių ir pramogų sektoriai, o mūsų klientų atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis paslaugų sektoriuose nuo metų pradžios gerokai išaugo. Kita vertus, karas Ukrainoje tapo nauju sukrėtimu turizmo pramonei. Turistų skaičius Baltijos šalyse vis dar yra perpus mažesnis nei 2019 m., o po Rusijos invazijos į Ukrainą turistai Baltijos šalis vertina atsargiai, tad nesitikima, kad turizmo sektorius šiemet pasieks bent 2019 m. lygį. Be to, nutrūkę ekonominiai santykiai su Rusija neabejotinai turės neigiamos įtakos geležinkelių ir uostų veiklai. Tuo metu IT ir verslo paslaugų sektoriaus karas Ukrainoje nepaveikė – ši sritis ir toliau sparčiai auga. Jau dvylika metų IT paslaugų eksportas Baltijos šalyse kasmet didėja daugiau kaip 10–15 proc., tačiau grėsmę kelia tai, kad didinamos palūkanų normos pradeda vėsinti JAV technologijų sektorių, o nuo balandžio mėn. startuoliai atleidžia vis daugiau darbuotojų. Visgi šiuo metu nėra požymių, kad dėl to nukentės Baltijos šalys, o ilgalaikės sektoriaus perspektyvos išlieka teigiamos, nors neatmetama galimybė, kad po 12 metų spartaus augimo jo tempai kiek sulėtės.

Aktyvi nekilnojamojo turto rinka, stabilios privataus sektoriaus investicijos ir ES ekonomikos gaivinimo fondų įplaukos lemia didelę paklausą statybų sektoriuje. Statybose, kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose, didžiausias iššūkis šiuo metu yra smarkiai išaugusios kainos, o pastaraisiais mėnesiais padėtį statybinių medžiagų rinkoje dar labiau pablogino Rusijos invazija į Ukrainą. Pasirodo požymių, kad dėl padidėjusių kainų ir investuotojų atsargumo investiciniai planai peržiūrimi, o kai kurių projektų įgyvendinimas sustabdomas. Nepaisant to, paklausa statybų sektoriuje išlieka didelė ir tikimasi, kad 2022 m. šis sektorius augs, tačiau augimo perspektyvos 2023 m. nėra tokios aiškios. Atslūgus COVID-19 pandemijai, žmonės vėl lankosi restoranuose, pramogauja, keliauja ir ilsisi, tačiau darosi vis aiškiau, kad ši pandemija pakeitė mūsų darbo ir apsipirkimo įpročius. Nuotolinis darbas ir apsipirkimas internetu su pandemija nesibaigė ir reiškia apytuščius biurus bei mažesnę prekybos patalpų paklausą. Savo ruožtu nepakankamai išnaudotos erdvės taps iššūkiu verslininkams. Šiuo metu į Baltijos šalis ir toliau plūsta ES lėšos, tačiau dėl galimo palūkanų normų augimo finansavimas taps brangesnis, o neriboto fiskalinio deficito laikas baigiasi. Be to, artimiausiais metais tikimasi didelių investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos gamybą, kas atvers naujas augimo galimybes.

Rusijos invazija į Ukrainą, sparti infliacija, didėjančios palūkanų normos ir mažėjančios realiosios pajamos kelia didelę riziką Baltijos regionui. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės 2022 m. buvo sumažintos, ir šiemet visose trijose Baltijos šalyse jis gali siekti tik apie 2 %. Gera žinia ta, kad kol kas ekonominė padėtis vis dar nebloga. Namų ūkių išlaidos didėja, apribojimai dėl COVID-19 jau panaikinti, namų ūkiai turi santaupų, o kylančias energijos kainas kompensuoja vyriausybės paramos priemonės. Tuo pat metu darbo rinkoje mažėja nedarbas, didėja darbo užmokestis, o neigiamas karo Ukrainoje poveikis dar nėra jaučiamas. Visgi išlieka pavojus, kad per artimiausius metus ar dvejus Baltijos šalis gali užklupti ekonominis nuosmukis. Vartotojų nuotaikos darosi pesimistinės, kainos auga sparčiau nei darbo užmokestis, perkamoji galia mažėja, Rusijos karo poveikis kol kas jaučiamas tik iš dalies. Tikėtina, kad vartotojų kainų infliacija Baltijos šalyse šiais metais viršys 12 %, o kitais metais gali siekti 4–5 %. Esant dabartinėms energijos kainoms, Baltijos šalių energijos importo išlaidos gerokai išaugs. Be valstybės paramos namų ūkiai rudenį negalės padengti energijos išlaidų, o BVP augimas kitais metais greičiausiai bus labai nedidelis – vos 1–2 %. Baltijos šalių ekonomikos būklė kol kas tebėra gera – vyriausybės, namų ūkių ir įmonių skola nedidelė, skolinimasis finansuojamas vietiniais ištekliais, o užsienio prekyba subalansuota. Todėl tikėtina, kad nuosmukis reikš mažesnę išorės paklausą, lėtesnį paslaugų sektoriaus atsigavimą, mažesnes realiąsias pajamas ir mažesnę perkamąją galią, galbūt šiek tiek padidės nedarbas. Tačiau euro zonoje ekonomika ir toliau augs, todėl svarbu ne tik galvoti apie riziką, bet ir ieškoti galimybių, o iš vyriausybės pusės – ne tik svarstyti subsidijas, bet ir investuoti į energetikos sektorių.