Nepaisant mažėjančios pasaulinės prekybos ir lėtėjančios pasaulinės ekonomikos, Baltijos šalių regiono ekonomika ir toliau auga sparčiau nei visos euro zonos. Lietuvoje ir Estijoje BVP per pirmuosius tris 2019 m. ketvirčius augo nuo 3,9 proc. iki 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o Latvijoje augimas sumažėjo iki 2,5 proc. Tai daugiausia nulėmė vidiniai veiksniai ir kai kurie vienkartiniai neigiami sukrėtimai, tokie kaip nepalankios oro sąlygos energetikos sektoriuje, kritusios medienos kainos, sumažėjęs tranzito krovinių mastas, griežtesnė fiskalinė politika ir sumažėjusi tarpvalstybinė prekyba alkoholiu dėl Estijoje sumažinto akcizo. Kai kurie iš šių veiksnių ir toliau veiks Latvijos ekonomikos augimą 2020 m., taigi tikėtina, kad Latvijos ekonomika augs lėčiau negu Lietuvos ir Estijos.
Ekonominį augimą Baltijos šalyse 2019 m. skatino didelė vidaus paklausa, žemės ūkio sektoriaus atsigavimas po prastų 2018-ųjų, taip pat į eksportą orientuotos paslaugos. Gamybos ir prekių eksporto sektoriuose vis labiau jaučiami gamybos nuosmukio Europoje, prekybos karo tarp JAV ir Kinijos bei pasaulinės prekybos mažėjimo padariniai. Visgi gamybos sektoriaus rezultatai buvo geresni, nei buvo galima tikėtis dėl silpnos išorės aplinkos.
Taip pat prastėja Baltijos šalių ūkio subjektų nuotaikos – tai ypač ryšku Estijoje, kurią labiau negu kitas Baltijos šalis veikia lėtėjantis Suomijos ir Švedijos ekonomikos augimas. Pablogėjusi situacija šiuo metu ryškiausia pramonės sektoriuje, nors Lietuvoje ji išlieka viena geriausių visoje euro zonoje. Atsižvelgiant į blogėjančią verslo situaciją, manoma, kad 2020 m. BVP augimas Baltijos šalyse sulėtės, tačiau šiuo metu nėra pagrindo nerimauti dėl didesnio masto krizės. Dauguma pasaulinės ekonomikos ekonominių rodiklių tikrai nekelia rimto susirūpinimo, o Baltijos šalių ekonomika yra daug stabilesnė, negu buvo prieš 10 metų: užsienio prekyba subalansuota, vidaus skolinimasis finansuojamas iš vidaus indėlių, o nekilnojamojo turto kainų ir darbo užmokesčio santykis yra gerokai mažesnis nei prieš krizę.