Pasaulinė ekonomika rodo stabilizacijos požymius

Pasaulinę ekonomiką vis dar veikia palyginti nedidelis ciklinis nuosmukis, tačiau nuogąstavimai dėl galimos recesijos JAV ir Europoje kol kas neišsipildė, o trumpalaikiai makroekonominiai rodikliai vis dažniau rodo stabilizacijos požymius. Pramonės subjektų nuotaikos JAV, euro zonoje, Kinijoje ir kitose didžiosiose ekonomikose nebeblogėja, stabilizavosi nauji pramonės užsakymai – tai leidžia optimistiškiau vertinti pasaulio prekybos dinamiką per 2020 m. pirmąjį pusmetį. Be to, pirmą kartą nuo 2018 m. pradėjo gerėti EBPO apskaičiuojamas pagrindinių ekonominių rodiklių indeksas. Vis dėlto ekonominių rodiklių atsigavimas dar nėra įtikinamas, o trumpalaikiai ekonominiai rodikliai yra palyginti nedideli, tad pasaulinės ekonomikos nuosmukio rizika išlieka.

Šiuo metu atsargų optimizmą dėl pasaulinės ekonomikos raidos visų pirma lemia stiprus paslaugų sektorius ir vartotojų nuotaikos, taip pat teigiama darbo rinkos dinamika, kuriai pasaulinės gamybos sulėtėjimas iki šiol įtakos neturėjo. Žinoma, darbo rinka ir vartotojų nuotaikos yra atsiliekantys ekonominio ciklo rodikliai, tačiau Kinijos ir JAV prekybos susitarimas, taip pat palūkanų normų mažinimas ir kitos ekonomikos skatinimo priemonės, kurių 2019 m. ėmėsi didieji pasaulio centriniai bankai, suteiks pasaulinei ekonomikai postūmį. Jie jau dabar šiek tiek atgaivino finansų rinkas. Taip pat pasaulinės ekonomikos Achilo kulnu 2020 m. gali tapti fiskalinė politika, nes numatoma, kad didžiosiose ekonomikose šiemet ji bus mažiau ekspansinė nei 2019 m.

Taigi dėl šios priežasties nuosmukio grėsmė JAV ir Europoje išlieka didelė, nors ekonomikos analitikai tikisi, kad pasaulinės ekonomikos augimas šiek tiek paspartės – nuo 3 proc. 2019 m. iki 3,1 proc. 2020 m. Palyginimui galima prisiminti, kad 2016–2018 m. pasaulinė ekonomika augo nuo 3,6 proc. iki 3,8 proc. Kalbant apie Baltijos šalių eksporto rinkas, tikimasi, kad šiek tiek pagerės augimo tempai Vokietijoje ir Rusijoje, tačiau Skandinavijos šalių augimo tempai 2020 m. gali dar labiau sulėtėti. Taigi neigiamas išorės aplinkos poveikis Baltijos šalims išliks ir 2020 m., tačiau jis bus mažesnis nei 2019 m.