Nepalanki pasaulinė makroekonominė aplinka šiuo metu labiausiai jaučiama gamybos ir prekių eksporto srityse, tačiau pramonės augimas Baltijos šalyse 2019 m. buvo kur kas spartesnis nei kur kitur euro zonoje – tai rodo, kad Baltijos šalių gamintojai išlieka konkurencingi. Visgi mažai tikėtina, kad pramonė paklausos mažėjimui išliks atspari ir 2020 m. Naujų pramonės užsakymų mastas 2019 m. antrajame ketvirtyje gerokai sumažėjo, taigi, palyginti su 2018 m., pradėjo mažėti ir prekių eksportas iš Baltijos šalių. Ši tendencija labiausiai pasireiškia Estijoje, tikriausiai dėl glaudžių ryšių su Suomijos ir Švedijos ekonomika, tačiau panaši dinamika pastebima ir Latvijoje.
2019 m. sausio–lapkričio mėn. pagaminta produkcija Lietuvoje padidėjo 4,3 proc., o Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 2,7 proc. ir 2,5 proc. Tiesa, tokius palyginti neblogus rezultatus daugiausia lėmė 2019 m. pirmasis pusmetis, tačiau lapkritį pagaminta produkcija Lietuvoje išaugo tik 2,6 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai sumažėjo 0,6 proc. ir 3,5 proc. Metalo gaminių, elektros įrangos, taip pat kompiuterių ir optinės įrangos gamyba vis dar yra sparčiausiai auganti pramonės šaka Baltijos šalyse – pagaminta produkcija beveik visose Baltijos šalyse per 2019 m. išaugo daugiau nei 10 proc. Deja, kitų sektorių rezultatai ne tokie džiuginantys, o sektorių, kuriuose pagaminta produkcija 2019 m. sumažėjo, buvo daugiau nei tų, kuriuose šis rodiklis išaugo. Gera žinia yra ta, kad produkcijos mažėjimas beveik visuose sektoriuose palyginti nedidelis, todėl negalime kalbėti apie rimtą krizę nė viename iš jų, nors padėtis medienos perdirbimo pramonėje dėl mažėjančių kainų ir kenkėjų daromų nuostolių yra sunkiausia nuo 2008 metų krizės. Išorinė Baltijos šalių gamybos pramonės produkcijos paklausa 2020 m. ir toliau išliks silpna, o pagamintos produkcijos augimas greičiausiai neviršys 2 proc.
IT ir verslo paslaugų eksportas Baltijos šalyse vis dar yra sparčiausiai augantis sektorius, kurį skatina pasaulinė paklausa ir kuriam pasaulinės gamybos ir prekybos sulėtėjimas bei prekybos karai kol kas neturi įtakos. Taigi tikėtina, kad IRT paslaugų eksportas ir toliau augs daugiau negu 10 proc. per metus, o didžiausia problema šioje pramonės šakoje bus darbo jėgos trūkumas. Be IT paslaugų, Lietuvoje ir toliau sparčiai auga krovinių vežimo keliais eksportas, tačiau Latvijoje tranzitinių krovinių srautas smarkiai sumažėjo, o krovinių vežimo geležinkeliu mastas nukrito iki žemiausio lygio nuo 2002 m. Tai lėmė augantys Rusijos uostų pajėgumai ir mažos anglies kainos Europoje, taigi ilgalaikės šios ūkio šakos perspektyvos išlieka labai nepalankios.