Vidaus vartojimas tebėra vienas pagrindinių Baltijos šalių ekonomikos augimo veiksnių. Visgi paskutiniais 2019 m. mėnesiais metinis mažmeninės prekybos augimas (eurais) šiek tiek sulėtėjo: nuo 6–8 proc. (pirmąjį 2019 m. pusmetį) sumažėjo iki 4–5 proc. (paskutiniais metų mėnesiais). Augimo tempai sparčiausiai smuko Latvijoje – tai lėmė sumažėjęs alkoholio pardavimas dėl Estijoje įvestų mažesnių akcizų. Tačiau vartotojų nuotaikos išlieka geros, nedarbas Baltijos šalyse ir toliau mažėja, o vidutinis darbo užmokestis šiame regione 2019 m. pakilo apie 8 proc. Vartojimo prekių kainų infliacija taip pat yra nedidelė – apie 2–3 proc.
Kol kas lėtesnis Latvijos ekonomikos augimas ir pablogėjusi verslo situacija Baltijos šalyse neturėjo reikšmingos įtakos darbo rinkai, o atlyginimai augo taip pat sparčiai kaip ir ankstesniais metais. Tiesa, pastaraisiais metais užimtumo lūkesčiai šiek tiek sumažėjo Baltijos šalių pramonės ir statybos sektoriuose. Tai rodo, kad nedarbas mažės lėčiau nei anksčiau, tad atlyginimų augimas Baltijos šalyse gali šiek tiek sulėtėti.
Taip pat demografinė padėtis ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius bus didžiausia darbdavių problema, ir spaudimas dėl darbo užmokesčio tikrai išliks. Taigi esant 2–3 proc. ekonomikos augimui, 8 proc. darbo užmokesčio augimas yra tikrai netvarus. Ši problema ypač aktuali tuose sektoriuose, kuriuose dirbančių asmenų amžius gerokai didesnis už vidutinį, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektoriuje ir kai kuriose gamybos srityse, kur būtina kartų kaita. Tai didelė problema ir mažus atlyginimus mokantiems eksportuotojams, nes pasaulinė konkurencija smarkiai riboja verslininkų galimybes dėl darbo užmokesčio padidėjimo išaugusias išlaidas perkelti vartotojams ir klientams. Taigi verslininkams vis dažniau teks pagalvoti apie papildomas investicijas į produktyvumą.
Kita vertus, auga ne visas vidaus vartojimas: Baltijos šalyse 2019 m. gerokai sulėtėjo statybos sektoriaus augimas – tai didžiąja dalimi nulėmė ES lėšų panaudojimo ciklo svyravimai, tačiau privataus sektoriaus paklausa vis dėlto išlieka stipri. Tai rodo ir gana spartus nekilnojamojo turto kainų didėjimas Baltijos šalyse, tačiau kainos ir pajamų santykis istoriškai išlieka mažas, palyginti su darbo užmokesčiu. 2020 m. sulėtėjus ES lėšų investavimo ciklui, tikėtina, kad Baltijos šalių statybos sektoriaus augimas taip pat bus mažesnis nei bendras ekonomikos augimo tempas. Visgi statybos užmojai vis dar yra dideli, ir lėtesnis augimas tam tikru mastu yra pageidautinas, nes ši ūkio šaka jau yra perkaitusi.