Pramonė jaučia pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą

Baltijos šalių gamintojai pradeda jausti pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą, tačiau gamybos sektoriams Baltijos šalyse sekasi geriau nei kitur Europoje. Palyginti su 2018 m. liepos mėnesiu, šių metų liepą gamybos apimtis Latvijoje buvo padidėjusi 1,3 proc., Estijoje – 2,5 proc., o Lietuvoje – 4,7 proc. Vokietijoje pramonės gamybos apimtis per paskutinius mėnesius sumažėjo beveik 5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Nors Baltijos šalių pramonės augimas išlieka teigiamas, išorinės paklausos sumažėjimas vis labiau atsispindi verslo vertinime ir kituose rodikliuose. Nuo praėjusių metų pabaigos naujų užsakymų sumažėjo beveik visuose Baltijos šalių gamybos sektoriuose. Tuo pat metu pramonės atsargos ir toliau auga, tačiau gamybos prognozės artimiausiems mėnesiams tapo labiau neigiamos, o užimtumo lūkesčiai Estijoje smarkiai pablogėjo.

Išoriniai požymiai vilčių neteikia, tačiau Baltijos šalyse, kaip ir visame pasaulyje, pramonės rodikliai stabilizavosi ir gamintojų vertinimai labiau rodo ciklinį sulėtėjimą nei stiprų nuosmukį. Tai reiškia, kad, jei ir pasaulio ekonomikoje neįvyks neigiamų pokyčių, pavyzdžiui, staigaus prekybos karų eskalavimo ar netikėtų finansinių sukrėtimų, gamyba Baltijos šalyse greičiausiai nei augs, nei smuks, o liks esamo lygio su nedidele augimo tendencija.

Šiais metais Baltijos šalių pramonėje sparčiausiai augo elektros įrangos, kompiuterių ir optinės įrangos gamybos sektorius, taip pat metalo gaminių gamyba. Medienos pramonės produkcija paskutiniais mėnesiais pradėjo mažėti. Taip yra dėl to, kad po rekordinių medienos kainų 2018 metais, skatinusių medienos ruošą ir gamybą, gamybos apimtis grįžta į tvaresnį lygį. Statybų paklausos mažėjimas Didžiojoje Britanijoje dėl „Brexito“ taip pat turėjo didelę įtaką Baltijos šalių medienos sektoriui. Be to, kilo tam tikras susirūpinimas, kad pramonės augimas Baltijos šalyse tapo labai priklausomas nuo gamybos priemonių gamybos. Investicijų į prekes paklausa yra labai cikliška ir būtent šiame pramonės sektoriuje pasaulyje yra patiriamas didžiausias nuosmukis, keliantis papildomą riziką Baltijos šalių pramonei.