Augimas Baltijos šalyse lėtėja

Lėtėjant pasauliniam augimui, lėtėja ir Baltijos šalių ekonominis augimas, tačiau, palyginti su visa euro zona, augimo rodikliai Baltijos šalyse išlieka labai geri. Per antrąjį ketvirtį BVP Lietuvoje išaugo 3,9 proc., Estijoje – 3,6 proc., palyginti su praėjusiais metais, o Rytų Europoje BVP padidėjo 3,5 proc. Per antrąjį ketvirtį Latvijos BVP išaugo tik 2,0 proc., o tai yra lėčiausias ekonominis augimas per paskutinius 3 metus. Toks mažas augimas nemaloniai nustebino, tačiau jį daugiausia sukėlė vienkartiniai veiksniai: sausas oras, sumažėjusi elektros gamyba, mažėjanti tranzito apimtis, medienos kainų koregavimas, taip pat trumpalaikis neigiamas finansinio sektoriaus pokyčių poveikis.

Po dvejų ekonomiškai labai gerų metų, kai statybos mastai Baltijos šalyse išaugo daugiau nei 10–30 proc. per metus, šiais metais buvo tikimasi lėtesnio augimo. Šį kartą jis sutapo su pasaulinės ekonomikos sulėtėjimu. Per antrąjį ketvirtį statybos mastai Lietuvoje išaugo 9 proc., Latvijoje – tik 1 proc., o Estijoje sumažėjo 1,3 proc. Silpnesnį augimą statybos sektoriuje daugiausia nulėmė jau esamas aukštas ES fondų investicijų lygis, kuris turėtų išlikti panašaus lygio per ateinančius kelerius metus. Taip pat išlieka stipri privačiojo sektoriaus paklausa.

Esant mažesnei išorės paklausai ir lėtėjant statybos sektoriaus augimui, bendras ekonomikos augimas Baltijos šalyse vis labiau tampa priklausomas nuo vidaus vartojimo ir paslaugų eksporto, ypač IT ir verslo paslaugų, kurios jau ilgą laiką yra sparčiausiai augantis sektorius Baltijos šalyse. Per antrąjį ketvirtį profesionalių paslaugų apimtis Latvijoje išaugo 8,9 proc., o IT ir komunikacijų – beveik 30 proc. Estijoje ir 3,2 proc. Lietuvoje. Tuo pat metu namų ūkio vartojimas Latvijoje ir Lietuvoje išaugo atitinkamai 3,5 proc. ir 3,7 proc., o Estijoje sumažėjo 1,2 proc. Tačiau tikėtina, kad per artimiausius kelis ketvirčius vartojimas Estijoje padidės sumažėjus alkoholinių gėrimų pardavimui Latvijoje dėl alkoholinių gėrimų akcizo.

Trumpuoju laikotarpiu nereikėtų tikėtis reikšmingo Baltijos šalių ekonomikos pagerėjimo. Ekonominiai vertinimai Baltijos šalyse prastėja, o pagrindiniai statybos, gamybos ir pasaulinės prekybos rodikliai nuvilia. Todėl tikėtina, kad iki metų pabaigos ekonominis augimas Baltijos šalyse dar labiau sulėtės, o kitais metais didžiąja dalimi priklausys nuo pasaulinės ekonomikos pokyčių ir dabartinio pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo masto.