Pasaulio ekonomika lėtėja ir daugėja galimos recesijos požymių

Po dvejų labai gerų metų pasaulio ir Baltijos šalių ekonomikai 2019 m. pasaulio ekonomikos situacija stipriai pasikeitė. Gera žinia ta, kad dabartiniai pramonės ir prekybos rodikliai vis dar yra toli nuo tokio lygio, kai jau reikėtų susirūpinti dėl rimtos krizės. Be to, tiek JAV, tiek euro zonoje nedarbo lygis išlieka žemas, o vartotojų pasitikėjimas – aukštas. Bendra pasaulio ekonomika ir toliau auga. Tačiau gamyba ir pasaulinė prekyba artėja link recesijos ir numatoma, kad pasaulio ekonomika augs lėčiausiai nuo 2009 metų. Pasaulio ekonomikai taip pat kyla grėsmė dėl prekybos karo tarp JAV ir Kinijos eskalavimo. Galimos recesijos požymių daugėja ir jų negalima ignoruoti.

Vienas rimčiausių recesijos ženklų šiuo metu yra žemyn pakrypusi JAV ir euro zonos vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo kreivė. Tai reiškia, kad trumpalaikės palūkanų normos yra didesnės nei ilgalaikės. Tai atspindi atsargų investuotojų požiūrį į ekonomikos augimą. Istoriškai tokia padėtis obligacijų rinkose būdavo patikimas signalas, jog artėja recesija. Ar tai reiškia, kad turėtume susirūpinti dėl naujos krizės? Mano nuomone, dar ne. Istorijoje žemyn nukreipta pajamingumo kreivė ne visada reiškė recesiją ir, net jei ir artėja recesija, tai ne visada gali reikšti gilią krizę. Kita vertus, didelius sukrėtimus pasaulio ekonomikoje beveik visada sukelia stiprios finansinės krizės, dideli karai arba kainų šuoliai. Mano nuomone, bent jau šiuo metu finansų sektoriuje nėra jokių akivaizdžių veiksnių, dėl kurių dabartinis ciklinis ekonomikos sulėtėjimas galėtų virsti rimtesne krize. Tačiau, žinoma, tam tikros rizikos esama.

Tolesnis prekybos karų eskalavimas, ypač jei jie paliestų Europą, nenumatyti finansiniai sukrėtimai, chaotiškas „Brexitas“ be susitarimo galėtų dar labiau destabilizuoti pasaulio ekonomiką ir paversti dabartinį ciklinį augimo sulėtėjimą sunkesne recesija.