Baltijos šalių ekonomika pasiekė prieš COVID-19 pandemiją buvusį lygį

Po staigaus pasaulio ekonomikos nuosmukio praėjusiais metais, šiemet daugelyje pasaulio šalių tikimasi spartaus ekonomikos atsigavimo, o Baltijos šalių BVP per pirmąjį šių metų pusmetį jau pasiekė prieškrizinį lygį. Verslo nuotaikos euro zonoje, JAV, Kinijoje ir kitose didžiosiose ekonomikose labai geros, o naujų užsakymų pasaulio pramonėje ir toliau daugėja. Be to, išsivysčiusioms šalims pamažu naikinant COVID-19 apribojimus, pradeda atsigauti paslaugų sektorius. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo 2021 m. liepos mėn. prognozėmis, pasaulio ekonomika 2021 m. augs 6,0 %, o 2022 m. – 4,9 %. Spartų ekonomikos atsigavimą lėmė precedento neturinčios pinigų politikos ir fiskalinės paskatos. Dėl to vidutinės trukmės laikotarpiu euro zonos BVP gali beveik grįžti į prieš COVID-19 pandemiją buvusią augimo trajektoriją, o 2023 m. JAV BVP gali būti net didesnis, nei buvo prognozuota prieš pandemiją. Visgi dabartinis ekonomikos atsigavimas netolygus – dėl netikėtai didelės pramonės paklausos ir sutrikimų tiekimo grandinėje trūksta tam tikrų prekių, vėluoja jų tiekimas ir didėja sąnaudos.

Visgi šalyse, kuriose pasiektos didelės skiepijimo apimtys, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Izraelyje, hospitalizacijos ir mirtingumo rodikliai šiuo metu gerokai mažesni nei ankstesnių COVID-19 bangų metu. Virusui tampant mažiau pavojingam, mažėja ir įvairių apribojimų poreikis bei su tuo susijęs neigiamas poveikis ekonomikai. Baltijos šalyse, ypač Latvijoje, nauja COVID-19 banga gali kilti šių metų rudens mėnesiais, nes skiepijimo rodikliai vis dar gerokai mažesni už ES vidurkį. Tai gali reikšti naujus suvaržymus ekonomikai. Tuo pat metu COVID-19 atvejų skaičiaus padidėjimas ASEAN šalyse ir viruso protrūkiai Kinijoje, kurioje paskiepyta palyginti nedidelė gyventojų dalis ir vykdoma „nulinio COVID-19“ strategija, privertė įvesti naujus apribojimus šiame pasaulinei pramonei svarbiame regione. Dėl to gamybos ir tiekimo grandinė gali dar labiau sutrikti bei kilti spaudimas kainoms.

Dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir didelės paklausos visame pasaulyje labai padidėjo gamtinių išteklių, įvairių prekių ir transporto priemonių kainos. Nuo 2020 m. vidurio pasaulinės naftos kainos pakilo nuo ~30–40 JAV dolerių už barelį iki ~70 JAV dolerių už barelį. Maisto produktai, metalai ir mediena taip pat gerokai pabrango. Kartu vykdoma skatinamoji pinigų ir fiskalinė politika sukėlė susirūpinimą dėl galimos ilgalaikės nuolatinės infliacijos. Tačiau gera žinia ta, kad ankstesnis pasaulinių išteklių kainų didėjimas nesukėlė ilgalaikio infliacijos augimo. Nuo vasaros pradžios didėjusios išteklių kainos stabilizavosi. Naftos kainos vėl nukrito žemiau 70 JAV dolerių už barelį, pasaulinės maisto produktų kainos nuo gegužės mėn. nukrito 3,8 %, medienos ir metalų kainos taip pat smarkiai sumažėjo. Visgi ilgesnio didesnės pasaulinės infliacijos laikotarpio visiškai atmesti negalima. Pasaulinėje pramonėje vis dar pasitaiko tiekimo grandinės sutrikimų, kai kurios kainos toliau kyla, o nedarbas smarkiai mažėja. Kita vertus, infliacijos rizika aktualesnė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur infliacija iki šiol buvo didesnė negu euro zonoje, arba Kinijoje, kur infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų kainų kilimo, tebėra nedidelė.

Beprecedentė skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika padėjo pasaulio ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, tačiau dabar vyriausybės pradeda mažinti fiskalinį deficitą, o didėjanti infliacija vis dažniau verčia centrinius bankus riboti monetarines paramos priemones. Paslaugų sektorių atvėrimas panaikinus COVID-19 apribojimus neabejotinai skatins tolesnį ekonomikos atsigavimą, tačiau kituose sektoriuose paklausa dabar labai didelė, taigi tikėtina, kad ji mažės. Pavyzdžiui, pirmą kartą istorijoje per šį nuosmukį JAV ekonomikoje padidėjo ilgalaikių prekių vartojimas. Tokio pokyčio pandemijos pradžioje nesitikėjo nei gamintojai, nei prekybininkai ir tai, kartu su COVID-19 pandemijos sukeltais fiziniais gamybos ir logistikos sutrikimais, gerokai sumažino daugelio prekių atsargų lygį. Dėl to pasaulio pramonė šiuo metu stengiasi ir patenkinti esamą paklausą, ir atkurti atsargas. Tikėtina, kad atsargų atkūrimo ciklas tęsis iki 2022 m. pirmojo pusmečio pabaigos, po to paklausa gali mažėti. Nors dabartiniai augimo tempai yra labai spartūs ir jų normalizavimasis nestebina, pastaraisiais mėnesiais didžiųjų ekonomikų rodikliai tapo ne tokie optimistiniai ir darosi vis prastesni, nei prognozavo analitikai. Tokios nepalankios ekonominės staigmenos dažnai signalizuoja apie bendrų nuotaikų pasikeitimą, todėl neatmetama galimybė, kad iki 2021 m. pabaigos pasaulio makroekonominės perspektyvos gali pradėti blogėti.

Stipri išorinė pramonės produkcijos paklausa, auganti pasaulinė prekyba, dalies COVID-19 apribojimų panaikinimas bei fiskalinės priemonės ekonomikai skatinti prisidėjo ir prie Baltijos regiono ekonomikos atsigavimo. Verslo nuotaikos Baltijos šalyse geros, o BVP jau viršija prieškrizinį lygį. Lietuvos BVP per antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo 8 % palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu. Tuo metu Latvijos BVP padidėjo net 10,3 %, Estijoje pirmąjį 2021 m. ketvirtį metinis augimas viršijo 5 %. Taigi Latvijos ekonomika grįžo į prieš COVID-19 pandemiją buvusį lygį, nors 2021 m. pirmąjį ketvirtį ji atsiliko nuo Lietuvos ir Estijos. Tokį atsilikimą lėmė didesnis Latvijos tranzito sektoriaus nuosmukis, ilgesni su COVID-19 pandemija susiję mažmeninės prekybos apribojimai ir sėkminga kai kurių Lietuvos ir Estijos įmonių veikla. Visgi kai kurie paslaugų sektoriai vis dar patiria suvaržymų, skiepijimo rodikliai Baltijos šalyse yra mažesni už ES vidurkį, o teigiami augimo rodikliai apskritai mažai ką pasako apie Baltijos šalių ekonomikos stiprumą ir atsparumą bei jos augimo potencialą pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms. Nepaisant antrosios COVID-19 bangos, Baltijos šalių makroekonominės prognozės nuo 2020 m. pabaigos iš esmės nepasikeitė, tačiau padidėjo planuojamas valstybės biudžeto deficitas ir skolos lygis.

Baltijos šalių gamintojai šiuo metu jaučia didelę pasaulinės pramonės paklausą, o kai kuriuose pramonės segmentuose paklausa viršija pasiūlą. Dėl to sumažėjo atsargų lygis, vėluoja prekių pristatymas, padidėjo krovinių gabenimo ir transporto išlaidos. Tai nėra gera žinia vartotojams, tačiau Baltijos šalių gamintojams minėtos tendencijos reiškia naujus užsakymus, kurių per pirmuosius šešis šių metų mėnesius gerokai padaugėjo. 2021 m. birželį, palyginti su 2020 m. birželiu, Lietuvoje gamybos apimtys padidėjo net 21,2 %, Latvijoje – 10,9 %, o Estijoje – 10 %. Birželio mėnesį, kaip ir ankstesniais mėnesiais, teigiamas metinis augimas užfiksuotas beveik visuose pramonės subsektoriuose, o daugumoje jų gamybos apimtys jau viršijo iki COVID-19 pandemijos buvusį aukščiausią lygį. Spartus gamybos apimčių augimas buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie bendro Baltijos šalių ekonomikos atsigavimo. Tačiau COVID-19 delta atmainos išplitimas Pietryčių Azijos šalyse, taip pat Kinijoje turėjo neigiamą poveikį jų pramonei ir uostų veiklai, tad vėliau šiais metais pasaulinės pramonės ir tiekimo grandinės problemos gali paaštrėti. Visgi atsigavimo ciklas ir pramonės augimas pasaulyje gali tęstis bent iki 2022 m. pradžios, ir tai gera žinia Baltijos šalių gamintojams.

Sumažinus dėl COVID-19 nustatytus apribojimus, mažmeninė prekyba Baltijos šalyse vėl pasiekė ankstesnį lygį ir toliau auga. 2021 m. birželio mėn. mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis Lietuvoje buvo 15,3 % didesnė nei prieš metus, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 5,9 % ir 12,2 % didesnė nei 2020 m. birželį. 2021 m. prekybos augimą Baltijos šalyse skatino tiek ribotas paslaugų prieinamumas, tiek fiskalinės paramos ekonomikai priemonės, tiek palyginti gera padėtis darbo rinkoje, dėl kurios toliau didėja gyventojų pajamos. Kol kas 2021 metų mažmeninės prekybos rodikliai Latvijoje atsiliko nuo Estijos ir Lietuvos dėl griežtesnių apribojimų ir šiek tiek silpnesnio bendro ekonomikos atsigavimo. Mūsų klientų kreditinių kortelių duomenys rodo, kad liepos ir rugpjūčio mėn. vartojimas Lietuvoje ir Latvijoje toliau augo. Be to, per COVID-19 pandemiją Baltijos šalių namų ūkių ir įmonių indėliai komerciniuose bankuose gerokai išaugo, o tai gali paskatinti vartojimą antrąjį šių metų pusmetį.

Nors dėl COVID-19 nustatyti apribojimai buvo sušvelninti, tačiau jie vis dar daro didelį poveikį tam tikriems paslaugų sektoriams, pavyzdžiui, viešbučių, restoranų ir pramogų verslui. Su COVID-19 susiję reikalavimai taip pat apsunkino tarptautines keliones, o užsienio turistų skaičius 2021 m. vis dar daugiau kaip 80 % mažesnis nei 2019 m. Tai reiškia, kad 2021 m. vasaros užsienio turizmo sezonas tebėra silpnesnis negu 2020 m. Tačiau kituose paslaugų sektoriuose padėtis geresnė. Vietinis turizmas plečiasi, o COVID-19 neturėjo didelės įtakos, pavyzdžiui, verslo ir IT paslaugų eksportui, kuris ir toliau auga. Prognozuojama, kad 2021 m. Latvijos paslaugų eksportas vis dar atsiliks nuo Lietuvos ir Estijos – tai daugiausia lemia mažėjančios tranzitinių krovinių apimtys. Be to, Lietuva padarė pažangą plėtojant finansinių technologijų sektorių, o Vilnius tampa Baltijos šalių finansų centru.

Dėl COVID-19 pandemijos nustatyti apribojimai neturėjo didelės įtakos Baltijos šalių statybų pramonei, taigi 2021 m. tikimasi statybų augimo. Šalių taikomos ekonomikos skatinimo priemonės bei gana didelis aktyvumas privačiame sektoriuje, ypač matomas gyvenamojo būsto statybų sektoriuje, prisidėjo prie to, kad 2021 m. antrąjį ketvirtį nuotaikos statybų versle sparčiai gerėjo. Šiuo metu pramonę labiausiai riboja medžiagų trūkumas ir didėjančios statybų išlaidos. 2021 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, statybinių medžiagų kainos Baltijos šalyse vidutiniškai padidėjo 6–11 %, nors kai kurių kategorijų žaliavos, pavyzdžiui, mediena, pabrango gerokai daugiau. Artimiausių kelerių metų statybų plėtros perspektyvos taip pat teigiamos. Aktyvumas Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje išlieka didelis, nekilnojamojo turto kainos kyla, o nuo 2022 m. į Baltijos šalis pradės plūsti ES ekonomikos gaivinimo fondo investicijos. Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimas taip pat turėtų įgauti pagreitį. Tai reiškia, kad tam tikra statybų sektoriaus perkaitimo rizika išlieka, juolab, kad COVID-19 pandemija apribojo ir galimybes pritraukti darbuotojų iš užsienio.

Nepaisant antrosios COVID-19 bangos, padėtis Baltijos šalių darbo rinkoje išlieka palyginti gera. Nedarbo lygis 2021 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 7,4 %, Latvijoje – 7,9 %, Estijoje – 6,9 % (ES vidurkis – 7,7 %), o darbo užmokestis toliau didėja. Visgi situacija išlieka neaiški, nes darbo rinką veikia COVID-19 apribojimai ir įvairios valstybinės paramos priemonės. Tuo pačiu metu, nepaisant esamų suvaržymų ir vis dar didelio nedarbo lygio, darbo jėgos trūkumas vėl tampa svarbiausiu augimą ribojančiu veiksniu beveik visuose sektoriuose. Tai rodo, kad nedarbo lygis gali būti mažesnės, negu manyta, tačiau tikrąją padėtį darbo rinkoje bus galima visapusiškai įvertinti tik tada, kai bus atsisakyta visi COVID-19 apribojimų ir valstybės pagalbos priemonių.

Kaip ir visame pasaulyje, Baltijos šalių ekonomikos atsigavimas sutapo su didėjančia infliacija, tačiau bendroji vartojimo prekių kainų infliacija tebėra nedidelė ir daugiausia nulemta išorės veiksnių, tokių kaip energijos ir maisto kainos. Liepos mėn. vartojimo prekių kainos Lietuvoje padidėjo 4,3 %, palyginti su 2020 m. liepa, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,9 % ir 2,8 %. Žinoma, kai kurių prekių ir paslaugų kainos augo daug sparčiau, be to, į vartojimo prekių kainų indeksą nėra įtraukiamos statybinių medžiagų kainos. Tikėtina, kad 2021 m. antrąjį pusmetį vartojimo prekių kainos ir toliau didės, nes globaliu mastu vykstantis kainų augimas bus perkeltas ir į vidaus kainas. Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalyse pabrango elektros energija ir gamtinės dujos. Šalta žiema, karšta vasara ir ekonomikos, ypač pramonės, atsigavimas po COVID-19 pandemijos padidino elektros energijos paklausą. Be to, šiais metais Europoje gerokai pakilo anglies dioksido išmetimo į aplinką leidimų kainos, todėl brango dujos ir iš iškastinio kuro išgaunama energija. Šios vasaros orai mūsų regione taip pat buvo mažiau palankūs energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai, o perdavimo jungčių su Švedija ir Suomija pajėgumai yra riboti. Atsižvelgiant į vis dar sudėtingą pasaulinės gamybos ir logistikos situaciją galima pagrįstai manyti, kad išorės veiksniai ir toliau darys spaudimą kainoms Baltijos šalyse. Be to, darbo jėgos trūkumas gamybos, statybų ir paslaugų sektoriuose reiškia tolesnį spaudimą didinti darbo užmokestį, o tai taip pat gali prisidėti prie didesnės paslaugų kainų infliacijos. Šiuo metu vidaus paslaugų kainų infliacija tebėra nedidelė, tačiau spartesnio jos didėjimo rizika išlieka.

Baltijos šalių ekonomikos atsigavimą ir toliau skatins investicijos iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, likusių COVID-19 apribojimų panaikinimas ir paslaugų sektoriaus atsigavimas, taip pat didelės namų ūkių santaupos ir didelė išorinė paklausa. Pasaulinės makroekonominės perspektyvos irgi labai palankios, tačiau pasaulio ekonomikos augimą šiuo metu skatina beprecedentės ekonomikos skatinimo priemonės. Didėjantis infliacijos lygis skatins peržiūrėti skatinimo planus, o fiskalinio deficito mažinimas Baltijos šalyse gali būti skausmingesnis, negu dabar manoma. Tiesa, ES fiskalinių taisyklių galiojimas yra sustabdytas iki 2023 m., o Baltijos šalių namų ūkiai per COVID-19 pandemiją sukaupė nemažai lėšų, kurios lengvinant apribojimus turėtų grįžti į ekonomiką. Be to, kitais metais į Baltijos šalis pradės plūsti ES ekonomikos gaivinimo fondo investicijos, ir jei apribojimai bus sušvelninti, paslaugų sektoriai galėtų užtikrinti vienkartinį 3–4 % BVP augimą.

Riziką ekonomikai tebekelia ir COVID-19 pandemija, nors kitų šalių patirtis rodo, kad skiepijimas sumažina sunkių susirgimų ir mirtingumo riziką. Deja, skiepijimo nuo COVID-19 rodikliai Baltijos šalyse yra vieni mažiausių Europoje ir gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių, todėl rudenį galimi nauji viruso protrūkiai ir ekonominiai suvaržymai. Visgi ekonominė situacija yra neįprasta. COVID-19 pandemijai, tikėtina, artėjant link pabaigos pasaulio ekonomika sparčiai auga, tačiau tai buvo pasiekta pritaikius labai įvairias skatinimo priemones. Nors paslaugų sektorius turi nemažą atsigavimo potencialą, didėjanti infliacija dar labiau skatins centrinius bankus ir vyriausybes mažinti ekonomikos skatinimo ir paramos priemones. Tuo metu elektros prekių, statybinių medžiagų ir kai kurių kitų ilgalaikio vartojimo prekių vartojimas šiuo metu labai didelis ir gali sumažėti atsigaunant paslaugų sektoriui. Netikrumas dėl prekių tiekimo rudenį ir per žiemos apsipirkimo sezoną verčia prekybininkus pateikti didesnius užsakymus negu reikia. Trumpuoju laikotarpiu tai dar labiau didina paklausą ir gilina pasiūlos trūkumo problemą, o pramonės užsakymai ir toliau auga. Todėl pasaulinė gamybos ir tiekimo sistema normaliai funkcionuoti galbūt pajėgs tik po kurio laiko, galbūt kitų metų pavasarį. Visgi kitais metais atsargų lygis gali būti atkurtas, ir tai gali reikšti paklausos mažėjimą pasaulio pramonėje. Apie galimą pasaulinio pramonės ciklo sulėtėjimą šių metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje jau signalizuoja pastaraisiais mėnesiais pablogėjusios Kinijos gamintojų nuotaikos ir sulėtėjęs kreditavimo poreikis. Kas savo ruožtu gali signalizuoti apie galimą pasaulinės gamybos paklausos silpnėjimą per artimiausius 9–12 mėnesius. Kita vertus, pradėjus mažinti ekonomikos skatinimo priemones, darbo užmokesčio infliacijos spiralės perkaitimo rizika šiuo metu neatrodo didelė. Visgi negalima visiškai atmesti ilgesnio infliacijos periodo, kuris galėtų priversti centrinius bankus griežčiau apriboti paramos priemones. Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad Baltijos šalių ekonomikos augimas nesitęs. Augimas ateityje neabejotinai sulėtės lyginant su dabartiniu sparčiu augimu, todėl 2022 m. Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės gali pasirodyti kiek per daug optimistinės.