Baltijos šalys sėkmingai atsigauna po COVID-19 pandemijos sukelto šoko, nors neapibrėžtumas vis dar išlieka

Spartus COVID-19 viruso plitimas pastaraisiais mėnesiais labai apribojo veiklą daugelyje ūkio sektorių ir sukėlė didelį ekonomikos nuosmukį, kuris neaplenkė ir Baltijos šalių. Iš pradžių dėl didelio netikrumo buvo prognozuojama, jog ekonomikos augimas labai sulėtės, tačiau dabar akivaizdu, kad blogiausi scenarijai iki šiol nepasitvirtino, ir ekonominės veiklos nuosmukis Baltijos šalyse 2020 m. bus gerokai mažesnis nei daugelyje kitų šalių. Per antrąjį šių metų ketvirtį metinis euro zonos BVP sumažėjo 15 proc., Latvijos BVP per tą patį laiką smuko 8,9 proc., o Lietuvos ir Estijos – atitinkamai 4,2 proc. ir 6,9 proc.

Trumpalaikiai ekonominiai rodikliai rodo, kad aukščiausią tašką krizė pasiekė balandžio viduryje, o vėliau ekonomika pradėjo netikėtai sparčiai atsigauti. Veiksmingas COVID-19 viruso plitimo sustabdymas, subalansuota ekonomikos raida prieš krizę ir pakankamai veiksmingos ekonominės paramos priemonės padėjo sušvelninti neigiamą šoko poveikį. Be to, turizmo ir laisvalaikio sektoriai, kurie per krizę nukentėjo labiausiai, Baltijos šalių ūkiui yra mažiau svarbūs nei kitose Europos valstybėse. Šie veiksniai atsispindi ir gerėjančiose ekonominėse prognozėse.

Pasaulio ekonomika, panašiai kaip ir Baltijos šalių, nuo balandžio mėnesio pradėjo pastebimai atsigauti. Verslo rodikliai didžiausiose pasaulio rinkose vėl tapo teigiami, eksporto užsakymai atsigavo po rekordiškai prastų pavasario rodiklių, o pasaulinėje prekyboje pastebimos stabilizacijos tendencijos. Siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką itin svarbus vaidmuo teko beprecedentėms piniginėms ir fiskalinėms paskatoms. Kita vertus, COVID-19 infekcija ir toliau plinta visame pasaulyje, nedarbo lygis išlieka gerokai aukštesnis nei anksčiau, o verslo vertinimo rodikliai rugpjūčio mėn. kai kuriose šalyse vėl ėmė prastėti. Įvairūs kiti trumpalaikiai rodikliai, tokie kaip mokėjimo kortelių apyvarta, gyventojų judėjimas, kelionės lėktuvu ir restoranų rezervavimas, taip pat rodo, kad ekonomikos atsigavimas didesnėje pasaulio dalyje dar nėra galutinis, o pradinis pakilimas atsisakius socialinio atsiribojimo priemonių jau baigėsi. Finansų rinkose vis dar jaučiamas optimizmas, tačiau jos išlieka nestabilios. Norisi tikėti, kad šis nestabilumas nėra naujo nuosmukio ženklas, nors ateinančiais mėnesiais pasaulio ekonomika gali pateikti nemalonių staigmenų.

Nors Latvijos ir Estijos BVP per antrąjį ketvirtį sumažėjo gerokai labiau nei Lietuvos, šie skirtumai gana trumpalaikiai ir, mano nuomone, nesukels naujų spragų tarp Baltijos šalių. Pavyzdžiui, tokie rodikliai kaip „Google“ ir „Apple“ kompanijų įvertintas gyventojų mobilumas, mokėjimo kortelių apyvarta, mažmeninė prekyba ir gamybos mastai pramonės sektoriuje Baltijos šalyse nuo krizės pradžios buvo labai panašūs. Latvija labiau už kitas Baltijos šalis nukentėjo dėl aviacijos ir tranzito sektorių problemų, be to, visos trys valstybės laikėsi kiek skirtingo požiūrio į ekonominės paramos priemones. Tačiau šie veiksniai yra laikini, o kol kas nedarbo augimas Baltijos šalyse buvo labai panašus, taigi per ateinančius ketvirčius ekonominių rodiklių skirtumai turėtų sumažėti.

Antrasis ketvirtis neabejotinai pasižymėjo didžiausiu nuosmukiu per šią krizę, o ekonominis aktyvumas vasaros mėnesiais Baltijos šalyse buvo gerokai didesnis nei balandį ar gegužę. Tai reiškia, kad Baltijos šalių trečiojo ketvirčio BVP rodikliai žymiai pagerės, o bendras metinis BVP nuosmukis nė vienoje šalyje neviršys 5 proc. Kita vertus, pastebima vis daugiau ženklų, rodančių, jog pradinis greito ekonomikos atsigavimo etapas jau baigėsi, ir atsigavimas pamažu lėtėja. Nedarbas Latvijoje ir Lietuvoje viršija 8 proc., atlyginimų augimas sulėtėjo, o įvairūs rugpjūčio mėn. Europos verslo vertinimo rodikliai rodo tik vidutinį ekonomikos pagyvėjimą pagrindinėse mūsų eksporto rinkose. Laisvų darbo vietų skaičius taip pat negrįžo į ankstesnį lygį, o Latvijoje nuo liepos mėn. jis nepadidėjo. Be to, naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius Baltijos šalyse vėl pradėjo augti, o tai reiškia naują riziką. Visa tai rodo, kad ekonomikos augimas kitais metais gali būti lėtesnis, nei tikėtasi, o ankstesnį BVP lygį Baltijos šalys susigrąžins tik 2022 m.

Atsigaunantis vidaus vartojimas yra viena iš priežasčių, kodėl ekonomikos nuosmukis Baltijos šalyse šiais metais bus kur kas mažesnis, nei buvo prognozuota krizės pradžioje. Gegužės ir birželio mėn. mažmeninė prekyba Baltijos šalyse vėl pradėjo augti, palyginti su praėjusiais metais, o pasitikėjimo indeksas šiame sektoriuje yra kur kas didesnis nei kituose. Geriausiai per šį laiką sekėsi internetinėms parduotuvėms, taip pat statybinių medžiagų, baldų, sporto, laisvalaikio ir elektros prekių pardavėjams. Šias mažmeninės prekybos tendencijas pastaraisiais mėnesiais atspindėjo ir mokėjimo kortelių operacijos. Visgi reikia atsiminti, kad mažmeninė prekyba nėra visas vartojimas ir kad mažmeninės prekybos padėtis šiandien yra kur kas geresnė nei visos ekonomikos apskritai. Akivaizdu, kad su COVID-19 infekcijos plitimu susijusi rizika mažmeninės prekybos sektoriuje yra mažesnė negu pramogų ir kituose paslaugų sektoriuose, kurių veikla vis dar yra apribota.

BVP duomenys rodo, kad per antrąjį šių metų ketvirtį didžiausias nuosmukis Baltijos šalyse užfiksuotas viešbučių ir restoranų, meno ir pramogų bei transporto paslaugų sektoriuose. Šių sektorių rezultatai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau nei 20 proc., o kai kuriais atvejais – net daugiau nei 50 proc. Panašias tendencijas atspindi ir mūsų klientų mokėjimo kortelių apyvartos duomenys. Pavyzdžiui, išlaidos laisvalaikiui ir viešbučių paslaugoms vis dar yra bent 30 proc. mažesnės nei prieš COVID-19 pandemiją, o išlaidos aviacijai smuko daugiau nei 70 proc. Dalis šių neišleistų pinigų tikriausiai buvo skirti vartojimo prekėms – tai bent iš dalies paaiškina netikėtai teigiamus mažmeninės prekybos rezultatus. Vasaros mėnesiais ekonominė veikla paslaugų sektoriuose gerokai atsigavo – prie to prisidėjo ir Baltijos šalių „kelionių burbulo“ sukūrimas. Visgi akivaizdu, kad susigrąžinti ankstesnį lygį šiuose sektoriuose pavyks tik pradėjus skiepyti nuo COVID-19 infekcijos arba veiksmingai gydant šią ligą.

Trumpuoju laikotarpiu Baltijos šalių ekonomikos atsigavimą lėmė vidaus vartojimas, tačiau pramonės ir eksporto rodikliai taip pat pastebimai pagerėjo, palyginti su pavasario mėnesiais. Liepos mėn. gamybos pramonės ir prekių eksporto rodikliai Baltijos šalyse jau buvo artimi ar net aukštesni už praėjusių metų. Tai kur kas geresni rezultatai nei daugelyje kitų Europos šalių, nors visa gamyba šiais metais šiek tiek susitrauks. Teigiamus rezultatus lėmė veiksminga COVID-19 viruso plitimo kontrolė, leidusi pasinaudoti kitur nutraukta gamyba ir gauti naujų užsakymų, o vartojimo struktūros pokyčiai po COVID-19 sukeltos krizės taip pat buvo palankūs Baltijos šalių gamintojams. Kita vertus, spartus pramonės augimas artimiausiais mėnesiais mažai tikėtinas. Europoje rugpjūčio mėn. verslo rodikliai šiek tiek pablogėjo, o tolesnis augimas priklausys tiek nuo sėkmingo COVID-19 infekcijos plitimo suvaldymo, tiek nuo ekonominės paramos programų veiksmingumo.

Nuotolinis darbas ir socialinio atsiribojimo priemonės pastaraisiais mėnesiais gerokai pakeitė vartotojų elgseną, kuri taip pat turi įtakos ir ekonominei veiklai. Šis pokytis susijęs ne tik su tuo, kad vartotojai nuo paslaugų pereina prie prekybos. Leidžiant daugiau laiko namuose, kilo poreikis gerinti namų aplinką ir, pavyzdžiui, susikurti darbo vietą. Dėl to išaugo statybinių medžiagų ir baldų paklausa, o sumažėjęs pramogų ir laisvalaikio galimybių prieinamumas padidino sporto įrangos paklausą. Be to, daugelyje pasaulio šalių augo susidomėjimas galimybėmis įsigyti individualius namus – tai paskatino statybas, o medienos kainos JAV biržose pasiekė rekordines aukštumas. Susidomėjimas individualiais namais išaugo ir Baltijos šalyse, nors aktyvumas butų rinkos segmente vis dar negrįžo į ankstesnį lygį. Šiuo metu sunku spręsti, ar šie pokyčiai yra nuolatiniai ar laikini, tačiau jie jau daro didelę įtaką ekonomikos rezultatams.

Kartu su ekonominės veiklos nuosmukiu antrąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse taip pat labai padidėjo nedarbo lygis, tačiau šis rodiklis vis tiek mažesnis, nei buvo prognozuota. Latvijoje ir Lietuvoje nedarbo lygis per antrąjį ketvirtį pasiekė 8 proc. (2019 m. pabaigoje buvo maždaug 6 proc.), o Estijoje nedarbo lygis padidėjo nuo 4,1 proc., buvusio baigiantis praėjusiems metams, iki 7,1 proc. Tai reikšmingas padidėjimas, tačiau ekonominė veikla nuo balandžio labai atsigavo, todėl tolesnis spartus nedarbo augimas mažai tikėtinas. Nuo liepos vidurio registruotas nedarbo lygis Latvijoje sumažėjo nuo 8,6 proc. iki 8,1 proc., netgi nepaisant to, kad buvo nutrauktos pašalpos neapmokamų atostogų išleistiems darbuotojams. COVID-19 pandemijos sukelta krizė taip pat labai paveikė ir darbo rinką turizmo, laisvalaikio bei kitų paslaugų sektoriuose. Šių sektorių veikla vis dar iš dalies apribota. Kita vertus, kituose sektoriuose veikiančių verslininkų lūkesčiai dėl užimtumo gerėja, nors vis dar to nesitikima. Taigi, kol nedarbas grįš į ankstesnį lygį, reikės dar šiek tiek palūkėti. Be to, nedarbas kartu su gerokai lėtesniu darbo užmokesčio augimu sumažino namų ūkių pajamas, ir šie pokyčiai ateinančiais mėnesiais atsispindės vartojimo dinamikoje.

Susilpnėjus ekonominei veiklai ir didėjant nedarbui, Baltijos regione infliacija smarkiai sumažėjo, o pastaraisiais mėnesiais netgi perėjo į defliaciją. Augantis nedarbas gerokai slopino paslaugų kainų augimą, be to, didelę įtaką infliacijai turėjo mažėjančios naftos kainos, dėl ko sumažėjo ir degalų kainos, o dabar mažėjančių naftos kainų poveikį matome ir šilumos tarifams. Tuo pačiu metu didelis biudžeto deficitas ir visame pasaulyje taikomos finansinės ekonomikos skatinimo priemonės lėmė prognozes, kad ateinančiais metais infliacija gali sparčiau didėti. Nors toks scenarijus įmanomas, panašios prognozės po 2009 m. finansų krizės iki šiol nepasitvirtino. Didėjantis pasaulinis nedarbo lygis slopins atlyginimų augimą, be to, dėl COVID-19 vis dar kyla reikšminga rizika ekonomikos plėtrai, privatusis sektorius atsargiai vertina naujas investicijas, o vartotojų infliacijos lūkesčiai iš esmės nepasikeitė – visa tai riboja galimą vartojimo prekių kainų augimą, o trumpuoju laikotarpiu defliacijos rizika išlieka didesnė nei infliacijos.

Pradinis COVID-19 pandemijos sukeltas ekonominis šokas buvo įveiktas, ir daugelis ekonominių rodiklių gerėja. Visgi recesija tikriausiai dar nesibaigė nei Latvijoje, nei pasaulyje, be to, išlieka labai didelis netikrumas. Šiuo metu didžiausią grėsmę ekonominiam augimui kelia galima antroji COVID-19 pandemijos banga, tačiau yra ir kitų pavojų. Politinė padėtis daugelyje šalių (o ir visame pasaulyje) išlieka nestabili, ir optimizmas finansų rinkose gali pasirodyti nepagrįstas. Visam ekonomikos atsigavimui taip pat kelia grėsmę įvairūs recesijos procesai, pavyzdžiui, didėjantis ilgalaikis nedarbas ir įmonių nemokumas, per krizę atidėtos investicijos ir mažėjantis vartotojų pasitikėjimas. Pavyzdžiui, nors Baltijos šalyse dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė neturėjo tiesioginės įtakos statybos pramonei, statybos įmonių prognozės labai pablogėjo. Antrojoje metų pusėje galimas šios ūkio šakos nuosmukis, nes privatusis sektorius gerokai sumažino investicijų planus. Tai turės įtakos tiek ekonomikai, tiek užimtumui ir sulėtins augimą, net jei COVID-19 infekcijos rizika ir sumažės.

Geresnė, nei tikėtasi, ekonominė perspektyva kelia klausimą, kiek dar reikės papildomų paskatų. Kol kas nė viena iš Baltijos valstybių nepadarė reikšmingų krizės valdymo klaidų. Visgi, mano nuomone, išlieka dvejopas pavojus. Viena vertus, ateinančiais metais ekonomika gali būti per smarkiai skatinama, be reikalo didinant valstybės skolą ir „kaitinant“ statybos sektorių, kita vertus, augimas gali būti remiamas nepakankamai, siekiant kuo greičiau sumažinti deficitą. Be to, kartu su valstybės biudžeto išlaidomis artimiausiais metais į Baltijos ekonomiką įsilies ir nemažos ES ekonomikos atkūrimo fondo lėšos, taigi svarbu jas investuoti apdairiai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis augimas.