Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo

Pasaulinės pramonės nuotaikos pastaruoju metu yra pasiekusios rekordines aukštumas, nes paklausa atsigavo daug greičiau, nei tikėtasi, o kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkių gamybos srityje, pasiūla vis dar atsilieka nuo paklausos. Be to, mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui išsivysčiusiose šalyse, nuotaikos gerėja ir paslaugų sektoriuje. Optimizmas dėl ekonomikos augimo perspektyvų pastebimas ir finansų rinkose. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo balandžio prognozėmis, šiemet pasaulio ekonomika turėtų augti 6 proc., 2022 m. – 4,4 procento. Tokį greitą pasaulio ekonomikos atsigavimą didžiąja dalimi nulėmė precedento neturinti fiskalinė ir pinigų politika. Su centrinių bankų parama JAV biudžeto deficitas antrus metus iš eilės šiemet gali viršyti 15 proc. BVP, euro zonoje biudžeto deficitas šiemet viršys 7 procentus.

Baltijos šalyse šiemet taip pat neišvengė antrosios COVID-19 bangos, o su ja grįžo ir įvairūs ekonominės apribojimai. Gera naujiena ta, kad Izraelio, Jungtinės Karalystės, JAV patirtis rodo, jog COVID-19 vakcinos yra veiksmingos įveikiant šią krizę. Nors Europos Sąjungos gyventojų skiepijimo tempai kol kas keliais mėnesiais atsilieka nuo minėtų šalių, tačiau vakcinų prieinamumas gerėja, o tai reiškia, kad COVID-19 pandemija išsivysčiusiose šalyse artėja prie pabaigos. Taip pat daugėja požymių, kad, kaip ir kiti koronavirusai, COVID-19 gali būti sezoninis virusas, tad vasarą galime tikėtis, kad užsikrėtimų skaičius mažės, tačiau rudenį situacija gali vėl blogėti, jei iki to laiko nepavyks paskiepyti daugumos gyventojų ir pasiekti vadinamojo minios imuniteto.

Trumpalaikiai ekonomikos rodikliai rodo, kad šių metų pradžia Baltijos šalių ūkiams nebuvo geresnė, nei tikėtasi, tačiau antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai bus gerokai mažesnis, nei buvo per pirmąją bangą pernai pavasarį. Verslai prisitaiko prie COVID-19 suvaržymų ir randa būdų, kaip vykdyti, pavyzdžiui, nuotolinius pardavimus, o veiklos apimtis gamybos ir statybos sektoriuose apskritai nesumažėjo. Tai leido ir mums pagerinti ekonomikos augimo prognozes – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ekonomika šiemet augs daugiau nei 3 proc., tačiau tarp greičiausiai nepateksime. Pernai ekonominiai Baltijos šalių rodikliai buvo geresni nei kitur Europoje, todėl atsigavimo potencialas šiemet yra mažesnis. Tačiau, mano vertinimu, galime tikėtis, metų antroje pusėje ekonominis atsigavimas smarkiai išaugs ir 2022-aisiais Baltijos regiono ekonominis augimas gali siekti 6 procentus.

Kitaip nei pirmoji COVID-19 banga, antroji banga daugiausia paveikė tuos sektorius, kurių veiklą apribojo valstybė, taigi gamyba nebuvo labai sutrikdyta. Pasaulinis gamybos ciklas šiuo metu yra spartaus kilimo fazėje: paklausa po pradinio COVID-19 sukelto šoko netikėtai greitai atsigauna, paklausos struktūra nuo prekių juda link paslaugų, o dėl praėjusiais metais sutrikdytų tiekimo grandinių daugeliui sektorių būdingas mažas atsargų lygis. Baltijos šalių verslininkų apklausų duomenimis, pramonės gaminių eksporto užsakymai mūsų regione taip pat auga, tad per pirmuosius du šių metų mėnesius gamybos apimtis Latvijoje išaugo 2,5 proc., palyginti su 2020 m. Lietuvoje gamybos augimas per pirmuosius du šių metų mėnesius siekė 6 proc., o Estijoje – 5 procentus. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse ir toliau augs, pramonės augimas pavasario mėnesiais taip pat spartės. Be to, eksporto augimą šiuo metu lemia ne tik didėjanti gamyba, bet ir augančios kainos. Pastaraisiais mėnesiais daugelio gamtos išteklių kainos pasaulinėse rinkose gerokai išaugo – ši tendencija apima ir grūdų kainas, kurios nuo praėjusių metų vidurio šoktelėjo daugiau nei 40 proc. pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2013 metų. Savo ruožtu medienos kainos JAV biržose nuo praėjusių metų vidurio beveik patrigubėjo, ir šis poveikis taip pat iš dalies jaučiamas Baltijos šalyse. Ir grūdai, ir medienos produktai sudaro didelę mūsų eksporto dalį, nors ne visi medienos produktų gamintojai žaliavų kainų padidėjimą gali perkelti vartotojams.

Skaičiuojama, kad nuo 2019 m. pabaigos apie 75 proc. Latvijos turizmo sektoriaus darbuotojų neteko darbo arba buvo išleisti į prastovas. Didelis nedarbo augimas pernai buvo fiksuojamas taip pat pramogų, maitinimo, keleivių vežimo, kituose paslaugų sektoriuose. Paslaugų eksportas Latvijoje ir Estijoje pernai sumažėjo daugiau nei 20 proc., Lietuvoje – 9 procentais. Visgi gera žinia yra ta, kad tiek Baltijos šalių praėjusios vasaros, tiek kitų valstybių, kurioms pavyko suvaldyti COVID-19 plitimą, patirtis rodo, jog paslaugų sektorius sparčiai atsigauna, kai tik epidemiologinė situacija leidžia sušvelninti veiklos apribojimus. Būtent paslaugų sektoriaus atsigavimas bus labai svarbus visai ekonomikai augti antroje šių metų pusėje ir 2022-aisiais, žinoma, jei iki to laiko mums pavyks suvaldyti COVID-19 pandemiją.

COVID-19 pandemijos poveikis ekonomikai ir vartojimui buvo labai netolygus. 2020 m., kai buvo taikomi apribojimai daugeliui paslaugų sektorių, prekių paklausa išaugo, o mažmeninė prekyba buvo vienas iš efektyviausiai veikusių ekonomikos sektorių. Sektoriaus veikla tebėra apribota, tačiau gyventojų pajamos ir santaupos auga, o verslininkai ir toliau stengiasi prisitaikyti prie naujos situacijos plėsdami prekybą internetu. Per pirmuosius du šių metų mėnesius Latvijos mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo apie 5 procentus. Tai gerokai blogesnis rezultatas nei Lietuvoje, kurioje pardavimai kovo mėnesį išaugo net 21 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, taip pat Estijoje, kurioje prekybos apimtis per pirmuosius du šių metų mėnesius padidėjo 5 procentais. Tuo pačiu metu bendras mažmeninės prekybos nuosmukis užmaskavo reikšmingus šio sektoriaus struktūrinius pokyčius, nes maisto produktų ir nuotolinės prekybos apimtys išaugo, o kitų kategorijų pardavimai sumažėjo. Gera naujiena ta, kad mūsų klientų kreditinių kortelių apyvartos duomenys rodo, jog vartotojų išlaidos prekėms nuo sausio vidurio gerokai išaugo ir Lietuvoje, ir Latvijoje, o prekių apyvarta didėja, vos tik sušvelninami apribojimai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad paklausa yra didelė ir kad šis ūkio sektorius pajėgs greitai atsigauti, kai tik bus panaikinti likę apribojimai.

Šiuo metu Baltijos šalių darbo rinkoje stebime paradoksalią situaciją. Nors nedarbo rodikliai gerokai didesni, nei buvo prieš pandemiją, visgi sunku vienareikšmiškai atsakyti, kokia yra tikroji jo apimtis. Remiantis oficialia statistika, pernai metų pabaigoje nedarbas Lietuvoje siekė 9,1 proc., Latvijoje – 7,9 proc. ir 7,4 proc. Estijoje. Mano nuomone, tikrąjį nedarbo lygį ir ilgalaikį pandemijos poveikį darbo rinkai galėsime įvertinti tik kai bus panaikinti su COVID-19 susiję apribojimai. Visgi nepaisant didėjančio nedarbo, dėl valstybės paramos programų gyventojų pajamos augo ir bankuose didėjo tiek namų ūkių, tiek verslo įmonių santaupos – vasario mėnesį namų ūkių santaupos Baltijos šalyse buvo 15–22 proc. didesnės nei prieš pandemiją. Be to, per pandemiją daugiau taupėme ir mažiau vartojome, tai irgi leido sukaupti daugiau lėšų. Tikėtina, kad pasibaigus su pandemija susijusiems apribojimams šios atidėto vartojimo lėšos sugrįš į paslaugų ir prekybos sektorius.

Svarbų vaidmenį mažinant dėl COVID-19 krizės patirtus ekonominius nuostolius atliko valstybės pagalbos priemonės. Vyriausybės bent iš dalies kompensuoja pandemijos labiausiai paveiktų sektorių darbuotojų ir įmonių prarastas pajamas, taip pat gerokai padidėjo investicijos į statybas ir įvairios vienkartinės išmokos, teikiamos siekiant skatinti ekonominę veiklą. Visa tai, žinoma, daroma biudžeto deficito ir valstybės skolos didėjimo sąskaita, taigi 2021 m. Latvijos valstybės biudžeto deficitas gali viršyti net 9 proc. nuo BVP, o ne 3,7 proc., kaip buvo planuota anksčiau. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, biudžeto deficitas Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai gali pasiekti 5 proc. ir 7 proc. BVP. Tai labai didelė parama ekonomikai, visgi Baltijos šalys šiuo atžvilgiu nėra išskirtinės – šiuo metu praktiškai visame pasaulyje vykdoma skatinanti makroekonominė politika, nors ateityje gali būti didelis iššūkis šias priemones sustabdyti. Prarastų pajamų kompensavimas Baltijos šalyse sumažino ekonominės veiklos nuosmukį ir pagyvino nekilnojamojo turto rinką, kurioje ypač sparčiai augo susidomėjimas didesniais būstais, esančiais netoli sostinės, taip pat regionuose. Ši parama taip pat skatina statybų sektorių, be to, ateinančiais metais į ekonomiką numatoma įlieti nemažai ES Ekonomikos gaivinimo fondo lėšų bei vykdyti geležinkelių infrastruktūros projektą „Rail Baltica“.

Mano vertinimu, paslaugų sektoriaus atsigavimas, kylanti ciklo kreivė gamybos sektoriuje, ES lėšų panaudojimas statybų sektoriuje yra svarūs argumentai tikėtis, kad Baltijos šalių ekonomika antroje šių metų pusėje ir per ateinančius dvejus metus augs labai sparčiai. Tačiau neturime pamiršti, kad rizikų išlieka, o viena didžiausia jų Baltijos šalims būtų dar viena COVID-19 pandemijos banga. Akivaizdu, kad ekonomikos situacija artimiausius mėnesius labiausiai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks skiepyti gyventojus, pasiekti minios imunitetą ir pasirengti valdyti virusą rudenį.

Žvelgiant į pandemijos labiausiai paveiktus paslaugų sektorius nesunku pastebėti, kad 2020 m. lėčiau augo praktiškai visos paslaugų sritys. Pavyzdžiui, eksportas IT ir verslo paslaugų sektoriuose Latvijoje ir Baltijos šalyse nuo 2016 m. vidutiniškai augdavo apie 20 proc. per metus. Visgi 2020 m. šių paslaugų eksporto augimas Latvijoje siekė vos 3,6 procentus. Panašus augimo tempo sulėtėjimas pernai buvo stebimas ir Lietuvoje bei Estijoje. Tokia padėtis galėjo susidaryti dėl bendro atsargumo arba todėl, kad nors profesinių paslaugų teikėjai gali dirbti nuotoliniu būdu, dėl COVID-19 sukrėtimų tapo sunku pritraukti naujų klientų, o plėsti verslą nuotoliniu būdu nebuvo taip paprasta. Tai svarbu dar ir todėl, kad profesinių paslaugų sektorius per pastaruosius dešimt metų buvo svarbus naujų darbo vietų šaltinis. Visgi tikiuosi, kad šios tendencijos pasikeis, kai tik baigsis COVID-19 pandemija, nes pasaulinė skaitmeninių paslaugų paklausa tikrai nesumažėjo. Be to, paslaugų sektoriuje išlieka didelis neapibrėžtumas, susijęs su tuo, kada galės atsigauti turizmo pramonė. Sparčiai artėja vasaros turizmo sezonas, visgi, „Google“ duomenimis, susidomėjimas „airBaltic“ skrydžiais ir viešbučiais Baltijos sostinėse nėra labai didelis. COVID-19 susirgimų skaičius Baltijos šalyse šiemet didelis, o tai gali reikšti, kad 2021 m. turizmo sektorius dar gali ir neatsigauti

Siekdamos įveikti COVID-19 pandemiją Baltijos valstybės, kaip ir kitos išsivysčiusios ekonomikos šalys, pritaikė plataus masto paramos priemones. Dėl to smarkiai išaugo biudžeto deficitas. Tai reiškia, kad per ateinančius metus reikės rasti pusiausvyrą pagerinant viešųjų finansų rodiklius ir tuo pačiu metu pernelyg greitai nemažinant paramos ekonomikai priemonių, kol vėl pasiekime tvarų ekonomikos augimą. Mano nuomone, tai labai sudėtinga užduotis, kuri taip pat kelia pavojų ne kartą suklysti, nes ekonomikoje vis dar yra daug nežinomųjų, o tai, koks stiprus bus numatomas ekonomikos augimo ciklas, mes tiksliai galėsime žinoti tik atsisakę paramos ekonomikai priemonių. Baltijos valstybės praktiškai neturi ekonomikos ciklo valdymo fiskalinės politikos priemonėmis patirties, be to, spaudimą papildomoms išlaidoms lems ir artėjantys rinkimai Latvijoje.

Šiuo metu optimistinės ekonomistų prognozės daugiausia grindžiamos numatomu paslaugų sektoriaus atsigavimu ir dideliu statybų augimu, kurį turėtų užtikrinti investicijos iš ES Ekonomikos gaivinimo fondo ir geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimas. Tuo pat metu svarbu prisiminti, kad COVID-19 pandemija neturėjo didelio poveikio statybų pramonei, o jos dalis Baltijos šalių ekonomikoje 2020 m. buvo net šiek tiek didesnė už pastarųjų 20 metų vidurkį. Tai reiškia, kad naujas statybos ciklas šiuo metu prasideda nuo gana aukšto lygio, ir leidžia daryti prielaidą, jog statyboje tikriausiai nėra daug nepanaudotų pajėgumų. Dėl COVID-19 pandemijos taip pat gali būti sunku pritraukti darbuotojų iš išorės, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad statybų ciklo pakilimo šiuo metu tikimasi ir kitose Europos šalyse. Drauge paėmus visi šie veiksniai neabejotinai kelia tam tikrą statybų sektoriaus perkaitimo pavojų, todėl labiau tikėtinas gali būti kainų, o ne statybos apimties augimas.

Visame pasaulyje ekonomikai remti taikomos didelio masto fiskalinės ir pinigų politikos priemonės skatina ekonomistus ir finansų rinkos dalyvius nerimauti dėl didėjančios pasaulinės infliacijos. Jau šiuo metu pastebima nemažai ženklų, kad pasaulinė infliacija per ateinančius mėnesius iš tikrųjų augs. Dėl gamybos grandinių sutrikdymo kai kuriuose sektoriuose atsirado prekių stygius, ėmė kilti medienos, maisto produktų, pramoninių metalų ir kitų gamtos išteklių kainos, taip pat gerokai padidėjo krovinių vežimo išlaidos. Šis pradinis poveikis bus reikšmingas ateinančiais mėnesiais, nes vartotojų kainos bus lyginamos su žemiausiu lygiu, buvusiu per COVID-19 krizę. Kita vertus, infliacija savaime nereiškia aiškios nuosmukio rizikos, o tam tikras kainų augimas po ilgo mažos infliacijos laikotarpio yra netgi pageidautinas. Tokia infliacija skatina investicijas, mažina skolos naštą ir didina pinigų politikos veiksmingumą. Šiuo metu maža infliacija yra vienas iš veiksnių, leidžiančių visame pasaulyje vykdyti tokio didelio masto ekonomikos skatinimo politiką. Visgi grįžimas prie nuolatinės infliacijos būtų nemaloni staigmena, kuri paskatintų aktyviau galvoti tiek apie fiskalinės politikos normalizavimą, tiek apie labiau ribojančią pinigų politiką, o šios priemonės, savo ruožtu, galėtų reikšti ir mažesnį pasaulinį augimo tempą. Ką tai reiškia Baltijos šalims? Mano nuomone, per ateinančius metus Baltijos šalys atsigaus po COVID-19 pandemijos, ir tai bus spartaus augimo laikotarpis, tačiau galima didesnė infliacija ir kiti pavojai neleidžia pamiršti, kad palankios ekonominės prognozės tėra prognozės. Jos gali ir neišsipildyti.